TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar Lietuva taip atsilikusi?

2012 04 30 6:00

Yra daug ko gero Vakarų Europoje ir daug ko ne itin gero Lietuvoje. Mes čia gyvename, aiškiau matome ir savo kailiu patiriame trūkumus, už juos jaučiame didesnę atsakomybę.

Tad suprantamas akivaizdus polinkis pabrėžti Vakarų laimėjimus ir Lietuvos trūkumus. Lengviau romantizuoti tolimas šalis. Vis dėlto klaida perdėm rožinėmis spalvomis vaizduoti Vakarus arba pasiduoti saviplakai. Vakarų Europa ir JAV nėra visus savo piliečius lygiai gerbiančios, tolerantiškos ir nepriekaištingos demokratijos, o Lietuva nėra atsilikusi tamsi provincija, nepadariusi jokios pažangos per 20 nepriklausomybės metų. 

Prieš kelias savaites dalyvavau Politikos.lt diskusijose, kuriose buvo svarstoma, ar prezidentė Dalia Grybauskaitė patenkino rinkėjų lūkesčius. Tik trys žmonės iš kokių 40-45 teigė, jog prezidentė lūkesčius patenkino, visi kiti sakė, kad ji to nepadarė arba neturėjo šiuo klausimu tvirtos nuomonės. Per diskusijas buvo išreikšta nemažai kritikos Lietuvos atžvilgiu.

Pavyzdžiui, kad Lietuvos rinkėjai "mistifikuoja" savo vadovus ir šių galimybes, nesugeba racionaliai jų vertinti, kad kitų kraštų politikai, vadovai plačiau, labiau valstybiškai ir bendražmogiškai mąsto bei elgiasi. Daug kur girdėti tokių pastabų, ir pats ne kartą esu burbtelėjęs, kad jei Lietuva būtų "normali valstybė", reikalai būtų tvarkomi kitaip.

Lietuva nėra politinis rojus, bet to rojaus nerasi ir Vakaruose. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy buvo minimas kaip valstybės vadovas, gebantis svarbiomis akimirkomis kalbėti valstybės vardu, be kita ko, dėl jo pastabų ir laikysenos po žudynių Tulūzoje. Tačiau užmiršta, kad kelias savaites prieš tas žudynes N.Sarkozy atvirai lošė antiimigrantų korta ir grasino, jog Prancūzija išstos iš Šengeno erdvės, jei nebus pažabota nelegali imigracija į Europos Sąjungą (ES).

Pralaimėjęs pirmąjį prezidento rinkimų ratą jis, stengdamasis laimėti kraštutinių dešiniųjų, balsavusių už Marine Le Pen, paramą, tučtuojau pažadėjo sugriežtinti sienų kontrolę, riboti emigraciją ir kovoti su nusikalstamumu. Čia ne valstybinis, bet siauras partinis mąstymas. Ir kiti Prancūzijos vadovai ne kartą suklupo. Pernai gruodžio mėnesį buvęs prezidentas Jacques'as Chiracas buvo lygtinai nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme už grobstymą ir korupciją, kai dar dirbo Paryžiaus burmistru. Jo pirmtakas Francois Mitterrand'as valstybės lėšomis išlaikė meilužę ir jųdviejų vaiką.

Italijos teismų neveiksmingumas yra pagrindinė priežastis, kodėl buvęs ilgalaikis premjeras Silvio Berlusconi nenuteistas kalėti. Ne viena jam iškelta byla buvo nutraukta suėjus senaties terminui. Taigi ne tik Lietuvoje marinamos rezonansinės bylos.

Mūsų Seimo narių pastangos įvairiais būdais nukreipti valdžios pinigus, ypač parlamentinėms išlaidoms skirtas lėšas, į savo kišenes jau tapo tradicija. Kitų šalių parlamentarai irgi nesidrovi geriau gyventi valstybės sąskaita. 2009 metais paaiškėjo, kad trečdalis britų parlamento narių piktnaudžiavo parlamentinėms išlaidoms skirtomis lėšomis. Vienas jų išleido beveik 7000 litų, kad savo rezidencijos tvenkinyje įrengtų plūduriuojantį namelį antims.

Reikia pabrėžti, jog pasipiktinimo banga privertė parlamentą ir politines partijas imtis griežtų priemonių, o ne užmerkti akis, kaip daroma Lietuvoje. Bendruomenių rūmų pirmininkas turėjo pasitraukti iš posto. Partijos reikalavo, kad į skandalą įklimpę jų nariai nebekandidatuotų į parlamentą.

Nuolat skundžiamės dėl Seimo neveiksmingumo ir negebėjimo priimti reikalingų sprendimų. Tačiau daugelyje ES valstybių padėtis ne ką geresnė. Šiomis dienomis žlugo Nyderlandų mažumos koalicija, nes negalėjo susitarti dėl biudžeto. Belgijoje užtruko net pusantrų metų - nuo 2010-ųjų birželio iki 2011-ųjų gruodžio, kol buvo sudaryta vyriausybė. Pernai dėl to, kad nesugebėjo suvaldyti valstybės finansų, turėjo atsistatydinti Graikijos ir Italijos vyriausybės. Euro zonos krizė iš dalies sukelta parlamentarų skaičiavimų, kad jie neteks rinkėjų paramos, jei imsis ryžtingų, bet būtinų sprendimų finansams sutvarkyti. Valstybinio mąstymo pertekliaus tikrai nėra.

Amerikoje Kongresas ir prezidentas negali susitarti dėl priemonių finansų krizei įveikti. Gal per 100 metų respublikonų ir demokratų partijų santykiai nėra buvę tokie įtempti ir persunkti pagiežos. Apžvalgininkai prognozuoja, kad šįmet prezidento rinkimų kampanija bus juodžiausia šalies istorijoje. Kandidatai skirs pirmenybę ne savo siekiams aiškinti, bet oponentui niekinti, mėginimui jį drabstyti purvais.

Per Prancūzijos prezidento rinkimų pirmąjį ratą Jeano-Marie Le Peno partija laimėjo net 19 proc. balsų. Vadinamieji ultradešinieji kelia galvas ir liberaliose Skandinavijos šalyse bei Olandijoje. Pernai parlamento rinkimuose partija "Tikrieji suomiai" laimėjo 19 proc. balsų, Danijos liaudies partija - 12,3 procento. Per pastaruosius rinkimus Norvegijos pažangos partija gavo 23 proc. balsų, Švedijos demokratų - beveik 6 proc., o Olandijos laisvės partija - 17,6 proc. balsų. Visos šios politinės organizacijos atkakliai priešinasi imigracijai, kalba apie Europos islamizacijos grėsmę, joms nesvetimos antimusulmoniškos fobijos.

Dažnai kalbama apie lietuvių nepakantumą, ksenofobiją, kraštutinį nacionalizmą. Bet Lietuvoje nėra sėkmingų radikalių dešiniųjų partijų. Net galima diskutuoti, ar išvis tokių esama. 2004 metais, kai Tautininkų sąjunga paskutinį kartą dalyvavo Seimo rinkimuose kaip savarankiška partija, už ją balsavo vos 2482 žmonės. "Jaunoji Lietuva" yra sėkmingesnė, bet 2008-aisiais šią sąjungą palaikė tik 1,75 proc. rinkėjų. Kartais Lietuvos centro partija priskiriama prie radikalios dešinės, tačiau ji surinko mažiau negu vieną procentą (0,7) balsų. Kiekvienu atveju radikalūs dešinieji nesulaukia tokios paramos kaip Skandinavijos šalyse, nors reikia prisiminti, kad Lietuvoje beveik nėra imigrantų, juolab musulmonų.

Ne viskas Lietuvoje gerai, yra pagrindo rūpintis ateitimi, apgailestauti dėl įvairių reiškinių. Tačiau nereikia pertempti stygos arba manyti, kad Lietuvoje viskas - juoda, o Vakaruose viskas - balta. Galima ginčytis su konservatorių teiginiu, jog savinieka yra baisiau už puikybę, bet neabejotina, kad savinieka tampa perdėm madinga.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"