TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar Lietuvai referendumai nereikalingi?

2014 07 01 6:00

Pagal demokratinių teisinių valstybių praktiką referendumas yra svarbi priemonė įtraukti piliečius į valstybės klausimų sprendimą arba galimybė valdžiai pasitarti su piliečiais prieš priimant tokius sprendimus.

Deja, Lietuvoje, kaip rodo ir pastarojo referendumo istorija, referendumai tampa visuomenės susiskaldymo, naujų baubų gimdymo, manipuliavimo piliečiais instrumentu, todėl dažnai neatlieka savo funkcijų.

Ar referendumas yra Lietuvos valstybei netinkama piliečių dalyvavimo valstybės gyvenime forma? Manau, kad ne. Bet reikia rasti deramą vietą referendumui pernelyg jo nesureikšminant lyg kokio nors labai stebuklingo instrumento, galinčio pakeisti blogą valdžią. Žinoma, referendumas referendumui nelygu, tačiau pastaruoju metu matau ir peršamą požiūrį, kad bendrai paėmus tai yra blogis.

Referendumai yra nepigi priemonė, todėl ją taikyti, ir dar atskirai nuo rinkimų, gali tik tokios turtingos šalys kaip Šveicarija. Lietuva tokia nėra, todėl bet kurį referendumą geriau organizuoti kartu su kokiais nors rinkimais, nes tada išlaidos jiems surengti gerokai mažesnės. Bet to, jei referendumas organizuojamas ne rinkimų dieną, jis neįvyksta.

Žinoma, kai referendumai yra organizuojami rinkimų dieną, tenka susitaikyti, kad juos gali siūlyti įvairios partijos, kurios siekia gauti daugiau balsų per rinkimus. Referendumas tada gali tapti priedėliu prie rinkimų ar kitų politinio gyvenimo tikslų.

Bet tai yra kur kas mažesnis blogis, nei rengti referendumus dažnai ir juo labiau tuščiai. Arba įstatymais maksimaliai apsunkinti galimybę referendumus siūlyti piliečiams, susiaurinant šią konstitucinę teisę ir padarant ją tik valdžios teise.

Neturėtų būti ir taip, kaip buvo šį kartą, kai skelbiant referendumą vieniems kiti, kurie yra prieš referendumo nuostatas, ragintų visai boikotuoti šią iniciatyvą, užuot tiesiog ėję balsuoti "prieš".

Nenagrinėsiu argumentų nei "prieš", nei "už" šį referendumą. Tačiau akivaizdu, kad jo rezultatus nulėmė ir tai, jog Seimas, paskelbus referendumą, įtvirtino saugiklius dėl žemės pardavimo, siekdamas parodyti, kad žemės rinka ginama.

Referendumo boikotas rėmėsi ir įstatymu, pagal kurį, jeigu į referendumą neateina 50 proc. piliečių, turinčių balsavimo teisę, referendumas yra negaliojantis. Dabar keliu tik klausimą, kaip norėtų elgtis aktyvus pilietis, jei pasisako prieš referendumą: sėdėti namuose ar ateiti ir balsuoti "prieš". Jei būtų sutarta, kad referendumai rengiami rinkimų dieną, ši problema dingtų. Tik nedaug žmonių, atėję į rinkimus, nebalsuoja referendume, kuris vyksta tą pačią dieną.

Skelbiant referendumą labai svarbi yra ir formuluotė. Tiek politikai Seime, tiek piliečiai, kurie savo iniciatyva nori surengti referendumą, gali pateikti klaidinančią formuluotę: kaip naudinga sau arba iš nežinojimo. O juk formuluotė ir yra vienas svarbiausių referendumo momentų, jeigu norima, kad jis būtų piliečių pozicijos išraiškos forma, o ne instrumentas manipuliuoti piliečių nuomone.

Jeigu sprendimą dėl referendumo priima Seimas, kodėl tuo klausimu nesudaroma Seimo komisija, neįtraukiami į ją visuomenininkai, kad būtų galima pateikti maksimaliai valstybės, o ne tik politikų lūkesčius atitinkančią formuluotę? O jeigu iniciatyvos imasi piliečiai, kodėl Vyriausioji rinkimų komisija negalėtų tapti ne jų oponente, kaip kartais atrodo, bet partnere, siūlančia geriausių šalies konstitucinės teisės ekspertų pagalbą, kad vėliau nekiltų teisinių, konstitucinių problemų perkelti referendumo nuostatas į mūsų šalies teisę?

Pagaliau, kodėl nepripažįstame, kad reikalavimas dėl referendumo surinkti 300 tūkst. piliečių parašų yra pernelyg didelis, jei jau atsižvelgiame į demokratinio pasaulio praktiką? Galėtų būti nuspręsta, kiek tas reikalavimas turėtų būti sumažintas.

Yra dar vienas dalykas, apie kurį iki šiol Lietuvoje mažai kalbama: referendumas gali būti ne tik privalomasis, bet ir rekomendacinis, t. y. galimybė valdžiai sužinoti piliečių poziciją suvokiant, kad sprendimą vis tiek teks priimti jai, prisiimant ir politinę atsakomybę, jei valdžioje esantieji neatsižvelgtų į referendumo rezultatus.

Tada galėtų būti taikoma ir diferenciacija - 100 tūkst. parašų, jei per artėjančius rinkimus žadama skelbti patariamąjį referendumą, 200 tūkst. parašų - skelbiant privalomąjį.

Klausimų daug. Svarbu paminėti dar vieną esminį. Turėtų būti apibrėžtas Referendumo įstatymo sudėtingesnis taikymas, kai kalbama apie mūsų valstybės santvarką, politikos kryptį, narystę tarptautinėse organizacijose. Gyvename išorės įtakos ir galingos svetimųjų propagandos akivaizdoje. Labai svarbu, kad, pasigirdus vilionėms ar grasinimui iš išorės, nepamestume savo valstybės kelio.

Todėl būtų tikslinga Seimui sudaryti darbo grupę, įtraukti į ją visuomenės ir piliečių atstovus, kad mūsų valstybėje būtų rasta derama vieta referendumams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"