TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar Lietuvoje veikia Konstitucija?

2009 09 01 0:00

Paradoksalus klausimas? Įsigilinę į procesus, kurie vyksta dabartinėje Lietuvoje, matysime, kad jis turi prasmę. Ar esame teisinė valstybė, kurioje teisingumas svarbiau už viską?

Skaitau ir perskaitau mūsų Respublikos Konstituciją, Seimo priimamus įstatymus ir negaliu atsikratyti minties, kad tokie nesame. Kai kam Konstitucija - ne daugiau kaip popierius, ant kurio ji parašyta. Kiekvienas Seimo, Vyriausybės narys prisiekia laikytis Konstitucijos. Bet priesaika sau, darbai - sau. Kaip ankstesnės kadencijos seimūnas viešai prisipažino, kad jam "Konstitucija - ne šventa karvė"... Šis "principas" jau veikia.

139 straipsnis sako: "Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo - kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos pilietis privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą." Krašto apsaugos ministrui pasirodė kitaip: pakaks samdinių kariuomenės, ir jis savo įsakymu atleido Lietuvos piliečius nuo šios pareigos. Taigi piliečiams neliko jokių pareigų savo valstybei. Jeigu šios koncepcijos šalininkai bent kiek žinotų istoriją, suprastų, kad tai - valstybės griūtis. Malonu, kad dabartinė prezidentė tai suvokia.

14 straipsnis sako: "Valstybinė kalba - lietuvių kalba." Tai reiškia, kad visose Lietuvos teritorijoje veikiančiose institucijose ji privaloma. Deja, palengva jos atsisakoma. Ją pakeičia anglų arba lenkų kalba.

40 straipsnyje teigiama: "Aukštosioms mokykloms suteikta autonomija."

Apie kokią autonomiją galime kalbėti, jei aukštąsias mokyklas (ir jų turtą) valdys niekam neatsakingos tarybos, nebent į jas paskyrusiems savo žmones verslininkams. Šios tarybos skiria ir rektorius. Universitetų senatai paversti bereikšmėmis visuomeninėmis organizacijomis, kurioms nėra atsakingos mokyklų administracijos. Panašių dalykų galima įvardyti ir daugiau. Medicina valstybinėse įstaigose tampa mokama, nors Konstitucijoje parašyta kitaip. Ir tai įteisinama net ne Seime priimamais įstatymais, o Vyriausybės, ministro potvarkiais.

Konstitucija yra pagrindinis šalies įstatymas. Joks kitas įstatymas negali jam prieštarauti. Kad to neatsitiktų, demokratinėse šalyse veikia Konstitucijos saugos žinybos. Lietuvoje - Konstitucinis Teismas (KT). Tačiau ir nustačius Konstitucijos pažeidimo atvejus, kaltininkai už tai neatsako. Mat kai įsigali KT išvados, valdžioje jau esama kitų asmenų.

Mūsų krašte įprasta: po pirmųjų sėkmingų savo gyvavimo metų prasideda ridenimasis į nuokalnę. Šis veiksmas tarsi virsta nauja tradicija. Nežinau, ar galima labiau susikompromituoti, kaip tai atsitiko KT Egidijaus Kūrio pirmininkavimo metais: čia ir dvejopų standartų taikymas, ir skubos tvarka teisėjų atlyginimų svarstymas, ir palankaus sau nutarimo priėmimas, ir bandymas apriboti Seimo įgaliojimus, ir siekimas tapti aukščiausia valdžios institucija, nors Konstitucija tokių funkcijų nenumato.

Kalbame apie valdžios institucijų skaidrumą. Sutinku, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Generalinė prokuratūra gali ir turi turėti neviešinamų dalykų. Bet jų neturėtų turėti KT. Visuomenei nežinomi jo veiklos principai. Kodėl per metus skelbiamos tik kelios nutartys, o kitos laukia metų metus. Galbūt taip ir reikia, bet visuomenė turi būti tuo įtikinta. KT aparatas auga. Dabar neaišku, ar verta išlaikyti tokią instituciją kaip mūsų KT, kai ryškėja, jog patys teisėjai paskendę įtvirtindami savo privilegijas. Kas gali atsakyti, kam KT teisėjams reikalingi valstybiniai automobiliai ir vairuotojai?

KT - ne iš dangaus nuleistas, o mūsų pačių sukurtas. Jį formuojant dalyvauja Seimas, prezidentas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Galutinis sprendimas priklauso Seimui. Atrodo, viskas subalansuota. Problemos esmė yra ta, jog skyrėjams trūksta atsakomybės. Kuo kitu galima paaiškinti, kad KT teisėja tapo tokia persona kaip Toma Birmontienė?

Pirmaisiais nepriklausomybės metais siekta padėti pamatus teisinei valstybei, o dabar jie griaunami. Ir griovimo procesas įgauna pagreitį. Nemanau, kad tai to ar kito politiko ir institucijos problema, tai - tautos egzistencijos problema.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"