TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar Lietuvoje yra vietos savivalda?

2015 02 03 6:00

Praėjusią savaitę Vyriausiajai rinkimų komisijai patikrinus visų kandidatų į savivaldybių tarybas ir merus sąrašus, uždegta žalia šviesa rinkimams. Kyla klausimas, kada Lietuvoje bus uždegta žalia šviesa vietos savivaldai.

Kad sąvokos "vietos savivalda" ir "savivaldybių tarybos" yra toli gražu visai ne tas pats, galima suprasti ir iš Vietos savivaldos įstatymo. Jau pavadinimas rodo, kad jame kalbama būtent apie savivaldą, o tai yra gerokai platesnė sąvoka nei savivaldybių tarybų ar merų veikla.

Per rinkimus bus išrinkti tik politikai į vietos savivaldos institucijas. O savivalda, kaip rašoma Vietos savivaldos įstatyme, yra valstybės teritorijos, administracinio vieneto nuolatinių gyventojų BENDRUOMENĖS, kuri turi Konstitucijos garantuojamą savivaldos teisę, SAVITVARKA ir SAVAVEIKSMIŠKUMAS pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją. Savivaldybės institucijos yra tik vienas šios sistemos elementų, atsakingų už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje.

Perskaitęs minėto įstatymo 3 straipsnį apie tai, kas yra vietos savivalda, bandžiau rasti atsakymus, kaip vietos bendruomenė, piliečiai, gyvenantys Lietuvos miestuose ir miesteliuose, rajonuose, gali sąveikauti su savo išrinkta vietos valdžia. Toliau skaitant šį įstatymą tampa akivaizdu, kad jis yra veikiau savivaldybių institucijų politinės-organizacinės veiklos nei vietos piliečių savivaldos ir savitvarkos įstatymas.

Įstatymo 3 straipsnyje rašoma, kad nuolatinių gyventojų savaveiksmiškumas ir savitvarka turėtų būti apibrėžta Konstitucijoje. Lietuvos Konstitucijoje yra aiškiai įtvirtinta Tautos ir piliečių teisė. Konstitucijos 2 straipsnis teigia, kad valstybės suverenas yra Tauta. 3 straipsnis įspėja, kad niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto. 4 straipsnis primena, kad aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo ne tik per demokratiškai išrinktus atstovus, bet ir tiesiogiai (piliečių valia). 5 straipsnis teigia, kad valdžios galias riboja Konstitucija. Tai svarbu norint išvengti valdžios piktnaudžiavimo.

Kaip šios Konstitucijos normos atsispindi Lietuvos vietos savivaldos įstatyme? Atsakau - labai miglotai. Nors šio įstatymo 5 straipsnis apibrėžia vietos savivaldos principus. Ten galima rasti ir savivaldybės institucijų atsakingumą vietos bendruomenei, ir jų veiklos skaidrumą, ir reagavimą į vietos gyventojų poreikius, ir (o tai yra labai svarbu) gyventojų dalyvavimą tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Tačiau kiekvieno šių punktų įgyvendinimas praktikoje labai skiriasi nuo išdėstytų principų, nes kalba apie savivaldą įstatyme tuo baigiasi.

Pradedant nuo 5 straipsnio, daug dėmesio skiriama tam, kaip turi funkcionuoti savivaldybių institucijos, kokia yra jų sudarymo tvarka, įgaliojimai, sąveika tarp įvairių pareigybių vietos valdžios sistemoje. Visi tie klausimai tikrai yra labai svarbūs, kaip ir naujos aplinkybės, susijusios su to, kad dabar piliečiai tiesiogiai galės rinkti merus. Tačiau tai yra labiau kalba apie valdžios institucijų vidinius reikalus. Sąveika su piliečiais prisimenama tik tarp kitko.

15 straipsnis įtvirtina kiekvienos savivaldybės teisę nustatyti bendravimo su vietos bendruomene formą ir būdus pačios savivaldybės tarybos priimtame reglamente. Lyg nebūtų galima įstatymu apibrėžti ir mūsų piliečių teisių. Savivaldybių tarybos atskaitomybė vietos gyventojams pasireiškia tuo, kad kartą per metus meras pateikia gyventojams ataskaitą apie savo veiklą. Tai parašyta 12 straipsnyje.

Dar ten parašyta, kad savivaldybių tarybų nariai bendrauja su rinkėjais, nors tai bent kol kas gana sunku įsivaizduoti praktikoje. Juk partijų sąrašai, o gal dabar ir visuomenininkų, su gyventojais nebendraus. Visai kitas reikalas būtų, jei turėtume apygardose išrinktus savivaldybių tarybų narius. Tačiau kol kas to, deja, nėra.

Tiesa, įstatyme yra 8 skirsnis "Atstovavimas gyventojų bendruomenėms". Jis skirtas seniūnaičiams, dirbantiems visuomeniniais pagrindais, ir apklausų rengimui. Paskaičius, kokios yra seniūnaičių teisės, kokie metodai siūlomi organizuojant gyventojų apklausas (pavyzdžiui, dalį nuomonių surenkant ir gyventojų būstuose), galima suprasti, kad viskas daroma taip, kaip reikia savivaldybių institucijoms.

Todėl tiems, kurie sako, kad Lietuvoje savivalda veikia, siūlau perskaityti Vietos savivaldos įstatymą ir pabandyti įsivaizduoti kokio nors elementariausio klausimo sprendimą merijoje. Viskas priklauso nuo konkrečios vietos valdžios institucijos, jos darbuotojų, politikų geros valios. Vietos savivaldos įstatyme surašytų piliečių teisių, kaip kiekvienas galime įgyvendinti savivaldą, nerasime.

O juk sakoma, kad vietos valdžia turėtų būti arčiausiai žmogaus. Todėl šiais metais, kai minėsime mūsų valstybės nepriklausomybės atkūrimo 25-metį, prisiminkime: valstybė, kurioje piliečiai nesijaučia valdžia bent savivaldos lygmeniu, yra silpna iš vidaus. Apie tai turėtume galvoti ne mažiau, nei svarstydami galimas išorės grėsmes.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"