TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar "Mažeikių nafta" užrišta politiniu mazgu?

Praėjusią savaitę teko dalyvauti Maskvoje F.Eberto fondo surengtoje tarptautinėje konferencijoje "Partnerystė su Rusija Europoje".

Joje buvo aptarti Europos Sąjungos ir Rusijos ekonominiai ir politiniai santykiai, jų perspektyvos bei sudėtingumai. Nepaisant pastarųjų, jie neišvengiamai bus plėtojami. Tokią optimistinę išvadą galima daryti remiantis daugeliu aplinkybių, o pirmiausia abipuse energetine priklausomybe.

Jau kitais metais turėtų būti pasirašyta nauja sutartis dėl ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo. Ieškoma idėjų, siūlymų, sumanymų, kad naujoji sutartis būtų tobulesnė, geriau veikianti už dabartinę.

Požiūrių nesutapimo gana daug. Europos Sąjunga, tarkime, norėtų, kad ta sutartis skatintų Rusiją ryškiau pasukti demokratijos, žmogaus teisių, kovos su ksenofobija keliu. O Rusija linkusi pati dėl to kelio spręsti, ji norėtų sutartį kreipti vien tik į konkretų bendradarbiavimą.

Naujoji sutartis turės būti ratifikuota Europos Sąjungos ir visų jos valstybių-narių parlamentų. Maskvoje netgi siūlyta pagrindinius sutarties nuostatus iš anksto aptarti nacionaliniuose parlamentuose. Vakariečiai į tokius siūlymus reagavo santūriai: parlamentarai turėtų dirbti savo darbą, o sutarties ruošimas yra daugiau vykdomosios valdžios reikalas.

Energetikai, neabejoju, naujojoje sutartyje bus skirtas kur kas svarbesnis vaidmuo, nei iki šiol galiojančioje. Energetika yra abipusis interesas ir abipusis prieštaravimas.

Oficialūs Rusijos asmenys kol kas apie tai garsiau nekalba, tačiau kai kurie politologai vis dažniau pabrėžia: Rusijai Europos energetikos rinka darosi ne tokia įdomi, nes ES ekonomika auga nesparčiai, pats kontinentas, palyginti, nedidelis. Rusijai esą žymiai patraukliau energijos resursus nukreipti į Aziją ir Ameriką, kur ir ekonominė plėtra spartesnė, ir rinkos didesnės.

Tolimesnėje ateityje toks scenarijus įmanomas. Tačiau kol kas Rusija naftotiekiais ir dujotiekiais sujungta su Europa. Naujų kelių energetikos resursams tiesimas į Rytus pareikalautų milžiniškų investicijų ir daug laiko.

Svarbu ir tai, kad Rusija nenori pasirašyti Energetikos chartijos, nes tai ribotų jos veikimo laisvę. Būtent šiame kontekste kalbėdamas konferencijoje Maskvoje partneriams iš Rusijos užminiau mįslę dėl naftos tiekimą "Mažeikių naftai" komplikavusio naftotiekio remonto: "Kaip manote, ar per tuos šešis mėnesius, kaip žadėjo Rusija, naftotiekis bus suremontuotas?"

Kai kurie Rusijos atstovai, tarp kurių buvo ir Visuomeninių rūmų (patariamojo organo prie Rusijos prezidento) narys Sergejus Markovas, pareiškė, kad nereikia klimpti į per didelius įtarimus. Tai esą paprasčiausia avarija, kuri bus likviduota.

Rusijos Pramonininkų ir verslininkų sąjungos viceprezidentas Igoris Jurgensas mano mįslę įminė kitaip. Jis, konferencijoje kalbėjęs atvirai ir įdomiai, neslėpė, kad tai, jo nuomone, pirmiausia politinis klausimas. Per šešis mėnesius naftotiekis pataisytas nebus, nes jame įvyko politinė avarija. Vilnius, pasak jo, turėtų kalbėtis su Maskva ir bendromis jėgomis ieškoti išeities iš susidariusios padėties.

Kai apie tai pasidalijau mintimis su Lietuvos radijo klausytojais ir pacitavau Jurgensą, ūkio ministras Vytas Navickas sunerimo, kad tokie pareiškimai gali komplikuoti Lietuvos santykius su Rusija. Manau, kad tas nerimas neturi pagrindo. Visai suprantama, kad oficialūs Rusijos asmenys politines avarijos priežastis neigia ir neigs. Tai dar kartą patvirtino Rusijos ambasadorius Lietuvoje. Mums juk rūpi sužinoti tikrąją padėtį. Niekas negali garantuoti, kad Pramoninkų ir verslininkų sąjungos viceprezidentas, pareikšdamas savo nuomonę, neklydo. Bet dar sunkiau paneigti tai, kad Jurgensas, ne kartą įvairiais atvejais demonstravęs Rusijos verslininkų norą susitarti su partneriais, gerai išmano Rusijos verslo ir politikos paslaptis bei mįsles.

Beje, konferencijoje iš Rusijos politologų lūpų skambėjo ir daugiau aštrių minčių, kurias, man regis, Lietuva turi žinoti. Kai kurie jų nedviprasmiškai kalbėjo, kad energetika - tai valdžia, kad ne Rusija pirmoji pradėjo naudoti energetinį ginklą.

Rusija vis labiau suprantanti tai, ką JAV įsisąmonino dar prieš kelis dešimtmečius: netrukus po Antrojo pasaulinio karo Artimųjų Rytų regionas buvo paskelbtas Vašingtono gyvybinių interesų zona. O Amerikos prezidentas Karteris tiesiai pasakęs - jeigu tie interesai bus pažeisti, JAV įsikiš ginklo jėga.

Taigi Rusija turėjo iš ko mokytis.

Esu įsitikinęs, kad ir ateityje ES ir Rusijos santykiai bus sudėtingi, patirs konfliktų. Tačiau artimiausiais dešimtmečiais Europa ir Rusija pasmerkta ekonomiškai bendradarbiauti energetikos srityje. Ir ne tik.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"