TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar mums gresia naujas Didysis apakimas?

2013 11 26 6:00

Praėjusią savaitę, kai Ukrainos vyriausybė nusprendė daryti pauzę šalies suartėjimo su Europos Sąjunga (ES) procese, mūsų internetinėje žiniasklaidoje po straipsniais šia tema pasipylė skaitytojų komentarai. Jie galėjo sudaryti įspūdį apie Lietuvą, šiuo metu pirmininkaujančią ES Tarybai, kaip apie valstybę, kuri vis labiau tampa antivakarietiška.

Ne vienas komentatorius stebėjosi, kodėl dalis ukrainiečių taip nori į ES, skelbė, kad Bendrija tuoj sugrius ir kad tam evrosojuzui taip ir reikia, ragino pasikliauti Rusija, gebančia atsispirti Vakarams.

Panašių komentarų internetinėje erdvėje matau vis daugiau. Kyla klausimas, ar jie tėra svetimų jėgų informacinė ataka prieš Lietuvą, kaip kartais bando teigti mūsų politikai, aiškindami, jog taip mėginama sujaukti Lietuvos žmonių protus, ar tie protai jau yra gerokai sujaukti ir tai primena savotišką Didįjį apakimą.

Jeigu čia iš tikrųjų tik informacinės atakos, kurias mūsų internetinėje erdvėje sėja kitų valstybių struktūros, kodėl Lietuvoje į tai žiūrima pro pirštus. Juk žmonės skaito ne tik straipsnius, bet ir jų komentarus, o juose vis labiau daugėja antivakarietiškų nuotaikų, net teiginių, kad Lietuva, lietuviai nieko negali, yra nieko verti, skatinamas neigiamas požiūris į mūsų tautos kultūrą, istoriją, galų gale kuriamas įvaizdis, jog gyvename vos ne pačioje prasčiausioje pasaulio valstybėje, apsupti blogų, labai klastingų partnerių iš Vakarų.

Tačiau gali būti ir kita: kad ne vieną tokį komentarą parašo ne kokie nors Latvių gatvės analitikai, o Lietuvos žmonės, vis labiau nusiviliantys valstybe ir mūsų siektu noru būti Europoje. Tuo pačiu noru, kuriuo dabar taip dega žmonės Ukrainos gatvėse.

Šį nusivylimą lėmė įvairios priežastys, visų pirma - pačioje Lietuvoje vykdyta politika. Matydami, kad valstybėje mažai kas keičiasi ir visos pastangos tarsi atsimuša į sieną, kai kurie žmonės galbūt ir nori atsigręžti ten, kur buvome, bando įtikinti ir save, ir kitus, jog tada buvo geriau. Arba bent jau ne taip blogai, kaip dabar tvirtinama. Juolab kad krizę išgyvena ir Vakarų pasaulis.

Panašias nuotaikas žmonės Lietuvoje jautė ir praėjusio amžiaus trisdešimtojo dešimtmečio pabaigoje. Jokios patriotiškai nusiteikusių valstybės intelektualų pastangos neįtikino to meto valdžios, kad jai reikia būti demokratiškesnei, skaidresnei. Atsidūrusi didelių geopolitinių iššūkių akivaizdoje, spaudžiama brutalios jėgos iš Rytų, mūsų valstybė žlugo. O kairieji intelektualai su viltimi žvelgė į Rytus.

Istorikas Mindaugas Tamošaitis šį reiškinį pavadino Didžiuoju apakimu ir be jokios piktos ironijos, paniekos, kaip dažnai būna Lietuvoje kalbant apie tuos, kurie važiavo saulės iš Rytų parvežti, pateikė priežastis, kodėl viltys ne tik mūsų krašte, bet ir Vakarų Europos valstybėse buvo dedamos į šalį, kurioje vyravo nedemokratinis režimas. Kai kurios priežastys leidžia suvokti šiuo metu didėjančias antivakarietiškas nuotaikas Lietuvoje.

Tuomet, praėjusio amžiaus trečiąjį dešimtmetį, Vakarų pasaulis irgi išgyveno krizę. Kai žmogus netenka darbo, nebegali iš savo algos išmaitinti savęs ir šeimos, jis nustoja manyti, kad demokratinės vertybės yra svarbios. Jam daug svarbiau tampa tiesiog išgyvenimas ir ekonominė, socialinė padėtis. Tada vienintelė sparčiai besivystanti šalis buvo būtent Rusija, o Vakarai vis labiau smuko. Mažai ką domino, kad tuometė sovietinė Rusija savo ekonominę gerovę pasiekė nedemokratinėmis priemonėmis. Šiandien, žinoma, daug švelnesnėmis formomis savo valstybę kuria Rusijos ir Baltarusijos valdžia, o koks nors Lietuvos gyventojas, matydamas televizijos ekrane tose šalyse parengtą reportažą apie tai, kaip ten gerai tvarkomasi, kaip rūpinamasi žmonėmis, gali užmiršti apie visa kita, taip pat ir demokratiją.

Jis net gali paklausti, ar Lietuvoje yra demokratija? Ir nors jos čia bent kol kas tikrai daugiau nei minėtose valstybėse, žmogus pasakys, kad tos šalys tokios ekonomikos krizės kaip Lietuva tikrai nepatyrė. Aiškinant bet kokius kitus argumentus, kodėl ten buvo kitaip nei Lietuvoje, nustelbs toks motyvas: "Kodėl kritikuojate Baltarusiją ar Rusiją? Geriau žiūrėkite, kas yra Lietuvoje." Toks žmogus gal dar pridurs, kad matyti blogybes Rusijoje - konservatorių ar Vytauto Landsbergio politika.

Esu įsitikinęs: jeigu piliečiams būtų suteikta daugiau teisių ir atsakomybės už savo valstybę, požiūris į ją būtų daug palankesnis. Matau, kad kai kurie mūsų politikai Rusijos kortą naudoja savo politiniams žaidimams. Viena labai būdingų Didžiojo apakimo laikotarpiu išsakytų idėjų buvo raginimas nekritikuoti Rusijos. Taip žmonių sąmonėje atsirado palankesnis šios valstybės, jos politikos įvaizdis, nei buvo.

Ir dabar matyti panašių tendencijų. Susikūrusieji tokį įvaizdį nesupranta tų, kurie eina į aikštes ir gatves ginti teisės gyventi pagal vakarietiškas, europietiškas vertybes. Mes tai jau turime, todėl galbūt viso to ir nevertiname. Nors turime pripažinti, kad naująjį Didįjį apakimą skatina ir vertybių krizė Europoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"