TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar ne laikas parodyti LLRA politikams duris?

2014 01 21 6:00

Praėjusią savaitę tik demaršais Lietuvos ir tarptautinėje politikoje pagarsėjusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) savo veiksmais visiškai peržengė ribą. 

To toliau, matyt, neturėtų toleruoti ne tik Lietuvos žmonės, bet ir šalį valdantis politinis elitas. Iki šiol dar nė viena partija Seime nedrįso paniekinti Sausio 13-osios įvykių ir jų atminimo, o LLRA tai padarė, taip aiškiai parodydama savo požiūrį į mūsų valstybę.

Valdemaro Tomaševskio vadovaujami LLRA politikai demonstratyviai išėjo iš salės, kai ėmė kalbėti buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Jie tvirtino, kad protestuoja prieš šio politiko poziciją tautinių mažumų klausimu. Bet juk paskui iškilmingame minėjime būta ir daugiau kalbų, o LLRA negrįžo. Tad kam tada apsimetinėti.

Gal geriau tiesiai šviesiai pasakyti: LLRA turi dviprasmišką požiūrį į mūsų valstybę ir jį skleidžia rajonuose, kuriuose yra valdžioje. Tik šį požiūrį į Lietuvą partija slepia pareiškimais apie lenkų teisių kalbėti, mokytis savo kalba gynimą, nutylėdama, kad Lietuvos lenkai tam turi geriausias sąlygas Europoje. LLRA savo politika žemina valstybinę lietuvių kalbą, bet vis dar yra valdančiojoje koalicijoje.

Partijos sudaro koalicijas remdamosi politine aritmetika, ideologiniu artumu arba bendru požiūriu į valstybei svarbius klausimus.

Pažvelkime į politinę aritmetiką. Ši valdančioji koalicija turi didžiulę daugumą Seime: 85 vietas iš 141. LLRA gavo tik 8 vietas, o atrodo, jog tai viena įtakingiausių Lietuvos partijų, šokdinanti ir valdančiąją koaliciją, ir valstybę. Net ir atsisakius jos paslaugų, koalicija toliau turėtų stiprią daugumą - 77 vietas Seime.

Suvokdama savo poziciją Seime, LLRA, skirstant portfelius Vyriausybėje, pagrindinį dėmesį sutelkė į viceministrų kėdes, taip pat ir strateginėse savo politikai Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijose. Aplinkybė, kad LLRA turi tik vieną ministro kėdę, leistų valdančiajai koalicijai be didesnių nuostolių atsisveikinti su šia partija.

Juolab kad kai kurie šios partijos deleguoti viceministrai, pavyzdžiui, Edvardas Trusevičius, įsijautė į viršininko vaidmenį. Pasinaudojęs proga, jog kultūros ministras Šarūnas Birutis išvyko į komandiruotę, jis leido sau nušalinti nuo pareigų 15 metų ministerijos Teisės skyriui vadovaujančią Sigitą Pučienę už tai, kad ji nesutiko praleisti Konstituciją pažeidžiančio Tautinių mažumų įstatymo, kurį stumia LLRA. Tai buvo dar vienas LLRA akibrokštas Lietuvos valstybei.

Trečią smūgį sudavė jau pats LLRA vadovas V.Tomaševskis. Kai mūsų valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė kalbėjo Europos Parlamente, jis užsipuolė Lietuvą dėl lenkų tautinės mažumos teisių esą diskriminavimo. V.Tomaševskis kalbėjo tarsi ne valdančiosios partijos, o opozicijos lyderis. Kraštutinės opozicijos, tarsi pastatydamas save šalia Lietuvos valstybės, jos įstatymų ir Konstitucijos.

Praėjusią savaitę teisingumo ministras Juozas Bernatonis priminė demokratinio pasaulio taisyklę: patinka ar nepatinka valstybės įstatymai, jie turi būti vykdomi. Tačiau kokį pavyzdį rodo energetikos viceministrė Renata Cytacka, buvusi Vilniaus rajono tarybos sekretorė, kuri džiaugiasi, kad ant jos namo kabo lentelė su gatvės pavadinimu lenkų kalba? Ar įstatymus pažeidžiančiai politikei vieta Vyriausybėje? Ką apskritai Energetikos ministerijoje veikia tokia "specialistė", iki tol garsėjusi tik mokyklų, kuriose dėstoma lenkų kalba, moksleivių ir jų tėvų protesto akcijų organizavimu?

Nematau ir jokių ideologinių panašumų tarp trijų kairiojo centro spektro partijų valdančiojoje koalicijoje ir LLRA, kraštutinės dešiniosios nacionalistinės partijos.

Juo labiau sunku įžvelgti ką nors tokio, kas liudytų būtinybę LLRA laikyti valdančiojoje koalicijoje, siekiant svarbiausių nacionalinių tikslų įgyvendinimo. Praėjusį savaitgalį iškilo abejonių dėl galimo LLRA veikėjų vizito į Maskvą, į Kremlių. Valstybės saugumo departamentas savo pažymoje rašė, kad toks vizitas buvo. O premjeras Algirdas Butkevičius dabar staiga pareiškė, kad jis apie tai nieko nežino.

Lietuvos piliečiams paliekama tik spėlioti. Bet pažiūrėkime į galimas LLRA darbų pasekmes. Jeigu valdančioji koalicija priimtų LLRA siūlomą įstatymą, Kremlius gautų ginklą spausti latvius ir estus įvesti rusų kalbą Latvijos ir Estijos sostinėse. Akivaizdu, kad bent čia LLRA interesai su Kremliaus politika Baltijos šalyse sutampa.

Lietuvos politikai neturėtų kaišioti pagalių nei sau, nei partnerėms Baltijos šalyse. Valdančioji koalicija turėtų ne tenkinti LLRA norus, o kuo greičiau parodyti šiai partijai duris arba paaiškinti Lietuvos žmonėms, kokios vertybės sieja kitas koalicijos partijas su LLRA.

Jeigu būtų apsispręsta atsisveikinti su LLRA, nereikėtų delsti. Artėjant Europos Parlamento rinkimams LLRA vėl bandys mobilizuoti savo elektoratą, todėl, matyt, sulauksime, naujų išpuolių. Bet viena, kai Lietuvą skundžia Seimo vicepirmininkas, viceministrai, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, ir kita, jei tai daro 8 Seimo nariai, atsidūrę politikos pakraštyje, neturintys visuomenės ir parlamentinių partijų tiek valdančiojoje koalicijoje, tiek opozicijoje palaikymo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"