TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar norime rinkti beveidžius sąrašus į savivaldybes?

2010 11 23 0:00

Lietuvos žmonės kuo toliau, tuo labiau nepasitiki savo valstybės valdžios institucijomis. Ir vis mažiau nori eiti jų rinkti. Tai rodo gyventojų apklausos Lietuvoje, kurios siunčia vis grėsmingesnę žinią ir dėl požiūrio į pačią valstybę. Emigracija iš Lietuvos į Vakarus, įskaitant ir jaunų žmonių, studentų, pasiekė tokį mastą, kad jos nematyti ar neigti, vadinti tai mitais gali tik valdžios analitikai ir propagandininkai, kurie parsidavę dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto nesupranta, kad taip darydami tik dar labiau prisideda prie mūsų valstybės krizės. Arba yra visiškai akli ir kurti. Juk emigracija vyksta ne tik dėl ekonominės ir socialinės krašto būklės. Ji vyksta ir dėl to, kad įvairaus amžiaus žmonės sako: neradę laimės valstybėje, kuri, kaip tikėjome Sąjūdžio metais, turėjo būti mūsų, išvykstame savo laimės kurti kitur.

Užuot sėdėję kaip stručiai sukišę galvas į smėlį ir iš valdžios suskolintų pinigų užsienyje piešę gražias Lietuvos ateities vizijas, gal geriau pagalvotume ir pasiūlytume, ką turime padaryti savo valstybėje, kad ji netaptų tik teritorija pasaulio žemėlapyje. Ką gali ir turi padaryti visuomenė ir kokią valdžią ji norėtų išsirinkti. Kalbu ne apie tai, kokia partija turėtų būti valdžioje, ar kaip jas galėtų pakeisti visuomeniniais judėjimais apsimetę labai panašūs į partijas dariniai, kurie per šiuos savivaldybių rinkimus gali apmindyti gerą visuomenės dalyvavimo valstybės gyvenime idėją. Be retų išimčių, jie buvo sukurti tam, kad užimtų valdžią, o ne tam, kad ta valdžia vis dėlto imtų tarnauti žmonėms. Kalbu apie tai, kaip turėtų funkcionuoti mūsų valstybės institucijos, kad žmonės Lietuvoje jaustų, jog tai yra mūsų valdžia.

Opozicijos politikai taip pat dažnai elgiasi kaip geri žmonėms tik tol, kol jie yra opozicijoje. Duokite valdžią - ir jie parodys nagus, kaip ir prieš tai valdžiusieji. Kai opozicija rikiuoja savo sąrašus, pavyzdžiui, į rinkimus savivaldybėse, ji vadovaujasi tais pačiais principais, kaip ir tie, kurie buvo valdžioje. Dažnai šie partijų rinkimų sąrašai labiau primena valdžios užgrobimo komandą, norinčią kuo greičiau prieiti prie mokesčių mokėtojų pinigų, o ne tikslinę grupę, pasirengusią dirbti žmonėms. Tokio sąrašo priekyje pastatomas arba žinomas politikas, arba tiesiai šviesiai tariant verslininkas, kuris nori tapti meru arba kitu aukšto rango savivaldybės valdžios atstovu. Jis už teisę užimti gerą vietą rinkimų sąraše moka nemažus pinigus partijai, o gal ir jos lyderiams. Dėl patrauklumo į sąrašus kaip prieskonių gali būti pridėliota sporto ar šou pasaulio žvaigždžių, tačiau tikrasis šių vaidmuo - tik praskinti kelią tiems, kurie žino, kad valdžia visų pirma turi tarnauti einantiesiems į valdžią.

Gyventojų apklausos byloja, kad daugiau nei 50 proc. Lietuvos žmonių abejoja, ar verta eiti į savivaldybės rinkimus. Kai kas įžvelgia pilietiškumo ir atsakomybės stoką, o gal kaip tik šie skaičiai rodo, kad Lietuvos žmonės yra pakankamai sąmoningi ir atsakingi, tik nežino, kaip kitaip parodyti savo požiūrį į jiems primestas valdžios rinkimo taisykles, išskyrus nedalyvavimą rinkimuose. Žmonės nebenori pirkti katės maiše ir per šiuos rinkimus, o juos valdžia ir toliau verčia balsuoti už beveidžius sąrašus, kuriuose, be kai kurių išimčių, rasi net ne vieną jau turėjusį reikalų su teisėsauga ir teismais. Bet jie išlipo sausi iš vandens, nes mūsų teisėsauga baltųjų apykaklių nelaikė nusikaltėliais, nors valdžios užgrobimo komandos tampa į juos panašios.

Kai žmonės reiškia savo nepasitikėjimą valdžios institucijomis, jie rodo savo nusivylimą būtent tais asmenimis, kurie atsidūrė valdžioje. Ir valdžios elgesio taisyklėmis, kurios neretai prasilenkia ir su įstatymais, ir net su Konstitucija. O tada žmonėms visi tie, kurie dirba gražiuose už mokesčių mokėtojų ir Europos Sąjungos pinigus pastatytuose rūmuose, tampa svetimais asmenimis, nebepriklausančiais jų pasauliui. Valdžios institucijų užrašai, jų pavadinimai, iškabos, langai skleidžia ne atvirumą už jų slypinčiam pasauliui, o paslaptis, kurios netrukus virsta mitais apie blogus valdžios darbus. Ir žmonės jau nebegali atskirti, kur yra tik mitai apie valdžios darbus, o kur realybė, tačiau nuolat dygstančios valdžios žmonių ir jų šeimos narių vilos, perkami brangūs automobiliai, apdarai, kelionės po egzotiškus kraštus išduoda: taip gyventi sąžiningi žmonės negali. Valdiški atlyginimai to neleistų. Vadinasi, vagia. Bet milijoninės valdžios vagystės bent iki šiol nebuvo laikomos vagystėmis.

Akivaizdu, kad reikia keisti ir valdžios gyvenimo taisykles, ir pačius žmones valdžioje. Valdžios elgesio taisyklės dažniausiai kuriamos Seime ir Vyriausybėje. Net taisyklės, reguliuojančios savivaldybių darbą, ir tai, kas gali ateiti į valdžią savivaldybėse. Seimas gali priimti įstatymą, suteikiantį mums didesnes galimybes išrinkti į valdžią tuos, kuriais pasitikime. Bet to kol kas nėra. Mums siūloma rinkti iš sąrašo, kurį sudėliojo ir pateikė su gražia reklama įvairių partijų ar apsimetėlių visuomenininkų veikėjai. Visa tai yra tarsi nekokybiškas maisto pusfabrikatis, prie kurio prisilietęs gali dar labiau apnuodyti ir savo, ir valstybės gyvenimą. Žmogus tik tada pajus, kad gali rinkti žmones, kuriais pasitiki, jei nebus verčiamas rinkti beveidžių sąrašų.

Neabejoju, kad šiuose rinkimuose, kaip ir bet kuriuose prieš tai vykusiuose, įvairių partijų rinkimų sąrašuose bus nemažai gerų, padorių žmonių, bet jie neužims pirmųjų pozicijų. Valdžia mums ir toliau siūlo pažaisti su reitingavimu kandidatų, kurie dažniausiai jokių pasekmių mūsų norimiems kandidatams neturi, nes partijų parinkti kandidatai, surašyti pirmajame dešimtuke, jau iš anksto turi pirmumo balus. Tai, kad šiuose rinkimuose bus dar ir visuomeninių kandidatų, įtrauktų į jungtinius sąrašus, yra žingsnis į priekį. Tačiau nepakankamas, kad išrinktume žmones, o ne beveidžius sąrašus. Juk rinkdami juos balsuotume irgi už sąrašus. Taip, kaip jie buvo sudėlioti.

Situaciją kardinaliai galėtų išspręsti Seime vėl užregistruotas siūlymas, kurį prieš pusę metų partijų viršūnėlės užgesino. Juo siūloma į savivaldybes rinkti geriausiųjų dešimtuką iš visų partijų ir judėjimų sąrašų. Tokio siūlymo įgyvendinimas, kuriam jau pritaria įvairių frakcijų atstovai Seime, bet kol kas dar ne partijų viršūnėlės, ne tik sukurtų didesnes galimybes Lietuvos žmonėms jau per šiuos rinkimus išrinkti, jų manymu, padoriausius žmones į valdžią iš visų pasiūlytųjų, bet ir suduotų stiprų smūgį tai ydingai ne pirmus metus, o jau daugiau nei dešimtmetį, Lietuvoje veikiančiai sistemai, kai į vadovų postus patenka daugiausia tie, kurie valdžią mato kaip asmeninio ir partinio turtėjimo įrankį, o geri, padorūs žmonės taip ir lieka tik sąrašuose, rinkimų istorijai. Beje, šio siūlymo įgyvendinimas netrukdytų tiems, kurie pasitikėdami sau patrauklių partijų lyderiais balsuotų už tokį sąrašą, kokį sudarė partijų vadai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"