Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Ar padidins mokesčius mažiausiai uždirbantiems žmonėms?

 
2017 04 06 6:00

Jau tampa tradicija, kad kiekvieną pavasarį bundant gamtai galvas kelia ir Seimo nariai, siūlydami labiau apmokestinti mažiausiai uždirbančius gyventojus. Kaip ir prieš metus jie vėl ragina nuo 2018-ųjų ne visą darbo dieną už minimalią mėnesio algą (MMA) dirbantiems asmenims įmokas skaičiuoti taip, lyg jie dirbtų visu etatu. Projekto autoriai nė neslepia, kad dėl to mokesčiai didėtų net 122 tūkst. šalies gyventojų. Tiek jų kartu sudėjus turi Alytus, Marijampolė ir Mažeikiai.

Beje, būtent mažesnių miestų gyventojai ir taptų pagrindinėmis šio pasiūlymo aukomis – juk rajonuose žmonių, dirbančių už MMA ne visą darbo dieną, yra daugiau negu Vilniuje. Šią tendenciją atspindi ir statistika. Vilniuje vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ 2016 metais siekė 882 eurus, o, pavyzdžiui, Šalčininkų rajono savivaldybėje jis buvo vos 180 eurų didesnis už MMA – 560 eurų.

Jei Seimo nariai įsitikinę, kad oficialiai ne visą darbo dieną dirbantys gyventojai iš tiesų triūsia visą darbo laiką (bet – šešėlyje), jie turėtų siūlyti ne didinti mokesčius, o pranešti Valstybinei darbo inspekcijai.

Ne visą darbo dieną už MMA dirbantis statistinis asmuo, kurio draudžiamosios pajamos per mėnesį siekia vidutiniškai 203 eurus, dabar sumoka apie 82 eurus mokesčių. Pritarus pasiūlymui mokesčius skaičiuoti taip, lyg žmogus dirbtų visą dieną, ta našta padidėtų iki 152 eurų. Tiesa, jam būtų skaičiuojamas ilgesnis socialinio draudimo stažas. Tačiau kažin ar tai taptų didele paguoda tiems, kurie dėl naujojo projekto rizikuotų likti visai be darbo? Jei Seimo nariai įsitikinę, kad oficialiai ne visą darbo dieną dirbantys gyventojai iš tiesų dirba visą darbo laiką (bet – šešėlyje), jie turėtų siūlyti ne didinti mokesčius, o pranešti Valstybinei darbo inspekcijai.

Net projekto autoriai supranta, jog toks pasiūlymas nepraeis be pasekmių, todėl daro išimtį dirbantiems pensinio amžiaus asmenis ir jaunimui iki 29 metų. O kaip kiti? Pavyzdžiui, motinos, derinančios darbą su įsipareigojimais šeimai, ar vyresnio amžiaus žmonės, kuriems iki pensijos liko vos keleri metai?

Juk pabrangus darbo vietai kai kurie darbdaviai negalėtų išlaikyti darbuotojų, turėtų juos atleisti arba mažinti atlyginimus kitiems darbuotojams. Štai įdarbinant asmenį ne visu etatu jo atlyginimui ir mokesčiams skiriami 266 eurai per mėnesį, o priėmus parlamentarų pasiūlymą tam tektų atseikėti jau 336 eurus.

Seimo nariai, regis, nemąsto apie tai. Jie vien buhalteriškai skaičiuoja, kad jei ne visu etatu dirbantys gyventojai mokėtų mokesčius taip, lyg dirbtų visą dieną, į biudžetą būtų papildomai surinkta 104 mln. eurų. Tačiau jei dalis darbuotojų bus atleista arba pasitrauks į šešėlį, galėsime „džiaugtis“ ne pilnėjančiu iždu, o ilgėjančiomis eilėmis prie Darbo biržos arba dar didesne emigracija.

Emigruoti „apsimokėtų“ net į Estiją. Nors teigiama, jog šis pasiūlymas yra Estijoje galiojančios tvarkos kopija, ten minimali valstybinio socialinio draudimo įmoka mažesnė: 2016-aisiais ji siekė 129 eurus, tuo metu Lietuvoje – 152 eurus.

Eurobarometro tyrimas parodė, kad lietuviai didelius mokesčius įvardija kaip vieną opiausių šalies problemų. Lietuvos valdžia, viena vertus, lyg ir supranta, jog atseikėti mokesčiams apie 40 proc. atlyginimo yra nenormalu – siekis mažinti mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiems žmonėms įrašytas ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plane. Tokią pat žinutę savo ataskaitose jai siunčia ir Tarptautinis valiutos fondas, Europos Komisija bei kitos tarptautinės organizacijos.

Kita vertus, šias kalbas vis nesiryžtama paversti konkrečiais įsipareigojimais, įtvirtintais įstatymu. Valdžia buvo žadėjusi jau nuo liepos „Sodros’’ įmokas sumažinti 1 proc., ir tai daryti kasmet, 12 metų iš eilės. Tačiau faktiškai mokesčių našta gyventojams nepalengvės. „Sodros“ pensijų draudimo įmoka sumažinta, tačiau tokiu pat dydžiu padidintos nedarbo draudimo įmokos ir įmokos į Ilgalaikio darbo išmokų fondą.

Lazda visuomet turi du galus – valdžia giriasi padidinusi neapmokestinamąjį pajamų dydį, tačiau kitu lazdos galu smogia tiems, kurie dirba pagal autorines sutartis ar verslo liudijimus. Vien verslo liudijimo kaina per metus pakilo apie 100 eurų, o kur dar padidėjusios „Sodros“ įmokos? Žmonėms, dirbantiems tik pagal autorines sutartis, „Sodros“ įmokos išaugo dvigubai.

Valdžia kalba apie lengvesnę mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiems gyventojams, tačiau tarsi pirmosios žibutės jau skleidžiasi pasiūlymai, kaip tuos pačius mažiausiai uždirbančius asmenis apmokestinti didesnėmis „Sodros“ įmokomis. O juk pavasaris dar nė neįpusėjo...

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"