TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar pakenks liberalams R.Ačas

2013 08 22 6:00

Remigijaus Ačo pabėgimo iš „Tvarkos ir teisingumo“ istorija baigėsi kiek netikėtai. Kontroversiškai vertinamas politikas įstojo į Liberalų sąjūdį (LS), nors anksčiau šios partijos vadovai ir nedemonstravo didelio entuziazmo jį priimti. Toks įvykis - gera proga aptarti LS ir apskritai Lietuvos liberalų politinę ateitį.

Reaguojant į R.Ačo priėmimą, viešojoje erdvėje ir socialiniuose tinkluose buvo iškelta įvairių scenarijų apie LS perspektyvas. Optimistiški jų variantai (atrodo, kad tokių daugiausia laikosi partijos atstovai) nenumato didesnių nuostolių ir tikisi LS organizacijos stiprėjimo. Skeptiškųjų požiūriu, LS gali prarasti dalį rinkėjų, nusivylusių partijos vertybėmis. Galiausiai iškeltas ir dabartiniam LS ypač niūrus scenarijus: įmanoma, kad R.Ačo atėjimas yra pirmasis būsimojo skilimo signalas. LS perspektyva tokiu atveju primintų nykstančios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) likimą.

Šių scenarijų skirtumai paremti požiūriais į du esminius partijų konkurencijos aspektus: pasiūlą (kokios partijos, organizacijos ir lyderiai prieinami rinkėjams) ir paklausą (kokios yra rinkėjų socialinės charakteristikos, vertybės ir elgesys rinkimuose). Galima nesunkiai pastebėti, kad optimistinė perspektyva nenumato didesnių pokyčių nei paklausoje, nei pasiūloje. Antrasis scenarijus svarsto apie sumažėjusią LS, kaip partijos, priėmusios R. Ačą, paklausą. Pesimistiškiausias požiūris liberalių partijų bloke numato „pertvarkas“ abiem aspektais.

Visų pirma pasvarstykime apie tai, kokius pokyčius R.Ačo priėmimas turėtų lemti partijų pasiūloje. Perfrazuojant LS rinkimų šūkį, sveikas politologinis protas sufleruoja, kad jokių: net jei ir daliai liberalų politikų toks žingsnis vertybiškai nepriimtinas. Bet kokia kaita partijos viduje trumpuoju laikotarpiu nesukelia skilimo, jeigu ji nekelia grėsmės nusistovėjusiai hierarchijai. Naujų liberalų partijų steigimasis iki šiol buvo konfliktų tarp lyderių ir partijos kryptimi nepatenkintų, į vadovaujančias pozicijas pretenduojančių politikų rezultatas: pirmasis skilimas - dėl Rolando Pakso, antrasis – dėl Artūro Zuoko.

Ar LS viduje gali atsirasti stipri opozicija, mesianti iššūkį Eligijui Masiuliui? Turint galvoje, kad ryškias asmenybes ši partija gali skaičiuoti ant rankų pirštų, tokia galimybė yra labai menka. Niekas iš potencialių „revoliucionierių“ nesiėmė atvirai kritikuoti šio žingsnio. Galiausiai, abejotina, kad R.Ačo priėmimas įvyko be pilkojo Lietuvos liberalų kardinolo Eugenijaus Gentvilo palaiminimo, kuris dar prieš kelis mėnesius apie tokią galimybę kalbėjo labai atsargiai.

Kita vertus, partija gali skilti tada, kai nepasiseka rinkimuose ar prarandamas populiarumas. Tai visiškai racionalus elgesys, pasitaikantis ne tik politikoje. 1999-2000 metais iš populiarumą praradusių konservatorių radosi įvairios partijos, tarp jų Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga (Gediminas Vagnorius) ir Tėvynės liaudies partija (Vidmantas Žiemelis, Laima Andrikienė). Vis dėlto analogiškoms tendencijoms LS pirma reikėtų aiškių pokyčių pasiūloje.

Prieš svarstant apie galimus LS praradimus, susijusius su elektoratu, reikėtų trumpai apibūdinti tipines balsavimo už šią partiją priežastis ir kartu rinkėjų grupes. Pirmoji grupė – ekonominiai liberalai, už LS balsuojantys arba vertybiškai, arba dėl to, kad pastaroji partija atstovauja jų verslo interesams. Antroji grupė E.Masiulo partiją renkasi dėl to, kad tai žmogaus teisių požiūriu Lietuvoje yra liberaliausia partija arba bent jau deklaruoja tokia esanti. Be politologinių kairės ir dešinės niuansų, rinkėjui taip pat yra labai svarbi dažnai gana subjektyviai suvokiama moralumo dimensija. Kaip palyginti nauja partija, išvengusi didesnių skandalų net ir būdama Vyriausybėje, LS 2012 metų Seimo rinkimuose galėjo pritraukti nedidelę dalį rinkėjų, visų pirma ieškančių „neprisidirbusių“ ir jų pasitikėjimo vertų politikų.

Remiantis partijų konkurenciją ir rinkejų elgesį analizuojančiomis teorijomis, jeigu rinkėjas nemato idealiai jo vertybėms atstovaujančios partijos, jis turi dvi išeitis: iš viso nebalsuoti arba rinktis artimiausią savo pažiūroms. Šiuo atžvilgiu R.Ačo priėmimas mažiausiai turėtų daryti įtaką rinkėjams, kurie LS renkasi dėl žmogaus teisių ir apskritai socialinio, kultūrinio liberalumo. Net ir su R.Aču LS išlieka vienintelė Lietuvos partija, kuri deklaruoja paramą tos pačios lyties partnerystei.

Ekonominiams liberalams pasirinkimas irgi nėra didelis. Antra lietuviškos dešinės partija, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), ekonominių klausimų atžvilgiu yra nevienalytė: joje įmanoma rasti ir progresinius mokesčius remiančių požiūrių. Pagal atsakymus į manobalsas.lt projekto klausimų vidurkį, TS-LKD netgi atsidūrė centro kairėje. Žinoma, partijos vidurkis nėra lygus partijoje dominuojančiai politikų grupei – daliai LS rinkėjų R.Ačas gal ir bus tas postūmis, kuris privers ekonominėje dimensijoje aiškų identitetą turinčią partiją iškeisti į kitą, kurioje gana liberali yra tik lyderio Andriaus Kubiliaus aplinka.

Todėl R.Ačo priėmimo efektas pasiūlos atžvilgiu jeigu ir bus jaučiamas, tai tik sunkiai išmatuojamu moralumo lygmeniu. Tačiau jam pirmenybę atiduodantys rinkėjai turi suprasti, kad lietuviška dešinė paklausos atžvilgiu yra tiesiog per silpna tam, kad viena laimėtų rinkimus remdamasi deklaruojamomis vertybėmis ar moralumo įvaizdžiu. Galima prisiminti, kad A.Kubiliaus Vyriausybė nebūtų buvusi įmanoma be Tautos prisikėlimo partijos paramos.

Be to, toje pačioje lietuviškoje dešinėje LS yra mažesnė partija, kuri dėl gana menkos politinės įtakos dažnai turi nusileisti konservatyviajam partneriui. Čia E.Masiulio vadovaujama organizacija susiduria su dilema, kuri ateityje neišvengiamai aštrės: tam, kad galėtų geriau atstovauti savo vertybėms, LS privalo įgyti daugiau įtakos, tačiau jos siekis su moraliniu integralumu sunkiai suderinamas ir lems dalies vertybių atsisakymą. Einant lengvuoju keliu, jame gali pasitaikyti dar ne vienas Ačas, o LS ateitis priklauso nuo to, kaip šį egzaminą išlaikys tiek pati partija, tiek jos rinkėjai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"