TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar papūs Permainų Vėjas?

2008 11 06 0:00

Vakar naujos kadencijos parlamentarams įteikti Seimo nario pažymėjimai. Tapo aktualiu pomėgiu kiekviena proga pasišaipyti iš išrinkto Seimo, nors ir dar neįsiteisinusio. Tai jie aršiai (15 minučių) ginčijasi, tai laukia patriarcho, tai valstybę valdys visai neaiškūs, nederantys klounai, nors tokių yra tik keletas, ir tokie išrinkti visiškai nusivylusiųjų valdžia. Taigi pamąstykime, ar ne buvusių valdžių "nuopelnas" yra dalies piliečių abejingumas, nebalsavimas, o kitų pašaipi ironija ir pralaimėjusiųjų kerštingumas. Tuo metu naujos valdžios formavimasis vyksta palyginti sklandžiai ir operatyviai.

Sunkiu laiku ateinantiems valdyti, gavusiems toookį "paveldą" dera reikšti tik užuojautą ir paramos patikinimus. Jiems tenka visiškai korumpuota valstybinės valdžios tradicija ir vis labiau gyvenimu bei pažangos galimybėmis nusivilianti visuomenė. Klaidų padaryta iš pat pradžių. Valstybės atkūrimo aušroje nepajėgta ryžtingai pasipriešinti sovietinėje santvarkoje ir visuomenėje vešėjusiems negatyviems reiškiniams ir jų apologetams. Šie net sugebėjo sugrįžti į valdžią, užimti įtakingus postus ne tik Vyriausybėje, bet ir rajonų savivaldybėse, ypač apskrityse. Taip susidarė pažangai ir pertvarkymams negatyvus laukas. Jis darė ir tebedaro įtaką labiau indiferentiškai visuomenės daliai, ypač kaime. Administravimo, buities, deja, ir švietimo srityse buvo reanimuotos blogybės, kurios pasidarė priimtinos daugeliui piliečių. Kyšis daugeliui tapo kone norma. Norma jau yra ir ydingai konstruojama valdžia. Būti valdžioje apsimoka.

Kalbėdamas su žymia devyniasdešimtmete intelektuale apie Atgimimo pasekmes išgirdau: "Visai ne to tikėjomės." Statistika ir ekspertai, politologai teigia didėjantį visuomenės išsigimimą, apatiją. Tokius reiškinius stebime ir išsivysčiusiose Vakarų visuomenėse, bet ten pasikliaujama tvirta demokratine tradicija, o mes, dar tik eidami demokratijos kryptimi, daug kur tenkinamės tik jos fasadu.

Didžiąja ir labai reikšminga blogybe, gal netektimi dera laikyti dėmesio stoką žmogaus-piliečio kūrimui, formavimui. Manyta, kad pilietis-patriotas bręs savaime, o patriotiškumui buvo segamas pašaipus priedėlis. Tautinės mokyklos idėja liko neįgyvendinta, nes jai pasipriešinta. Tautinis patriotiškumas buvo nepriimtinas buvusiai ir grįžtančiai nomenklatūrai. Švietimas visais - šeimos, mokyklos ir studijų - etapais metai iš metų degradavo. Čia mes akivaizdžiai pralaimime kaimynams, o ypač - Lenkijai. Auklėjimo spragos neabejotinai turėjo įtakos neigiamiems reiškiniams ir nusikalstamumui plisti. Jaunieji lietuviai nusikaltėliai netrukus savo veikimo plotus perkėlė į Skandinaviją, Vokietiją, Pietų Europą ir ėmė neigiamai užsienyje formuoti gimtinės įvaizdį.

Administravimas Lietuvoje visais lygiais pamažu biurokratėjo. Iš pat pradžių žūtbūt reikėjo strateginio mąstymo, valstybės ateities vizijos. Jos pritrūko vangiam konservatyviam tautiškam charakteriui. Privatizavimas, žemės, turto grąžinimas, jo grobstymas - tai vis dėmės ant išrinktųjų sąžinės. Valdininkija tapo pusiau uždara, privilegijuota, gerai mokama kasta, didele dalimi besirūpinančia pirmiausia tik savo ir savo artimųjų gerove. Lietuviškas karjerizmas dažniausiai yra partinis ir giminiškas, o valdininkija jau sugebėjo korupciniais ryšiais suaugti su politikų sluoksniais. Tai tipiški kapitalistinės demokratijos trūkumai, bet Vakaruose jie negailestingai šalinami, o pas mus tik pakalbama.

Visuomenės destrukcijai ir nuosmukiui labai talkino ir tebetalkina nusikalstama netvarka bei aplaidumas itin svarbiose valstybei struktūrose - teisėtvarkoje ir teisėsaugoje. Ne veltui jau daugybę metų visuomenės reitinguose teismai - paskutinėse vietose! Ir nieko! Akivaizdus vaikų žudikas policininkas per pakartotinį procesą drįsta, ramiai visiems žiūrėdamas į akis, prašyti išteisinimo. O pareigūnai ir valdininkai toliau girtaudami ir kyšininkaudami ramiu veidu laužo įstatymus.

Strategiškiau mąstant anksčiau buvo iškelta Vilniaus-Kauno dvimiesčio idėja. Valstybės centre besiformuojanti aglomeracija ne tik pati būtų gyviau planingai tarpusi, bet skatinusi ir periferines sritis. Tokios raidos pranašumai akivaizdūs: dalis ministerijų atsidurtų arčiau regionų, gamybos, vyktų būsto decentralizacija ir atnaujinimas, kaip prieš penkiasdešimt metų padarė suomiai, taip pat išgyvenę sunkius laikus. Tai milžiniškos investicijos, reikalaujančios pastangų mobilizacijos, bet tam ryžtasi tik drąsios tautos, matančios pertvarkymų naudą. Lietuviui geriau be rūpesčių, sovietiškai tūnoti minkštoje valdiškoje kėdėje ir snausti prabangiuose apartamentuose (retkarčiais pasiaučiant partinių būrelyje). Mes gebame tik pardavinėti neparduodamą savo deimantinį turtą - gamtos grožį. Visai to nevertiems. Sovietinis mentalitetas daugelio sąmonėje ir kasdieniuose veiksmuose įsišaknijęs giliau, negu tikėtasi. Buvom sovietiniai čempionai, "mažoji Amerika" su dviem šimtais tūkstančių partiečių, dabar esame atsilikėliai ne tik Europoje, bet ir Baltijos kraštuose. Mūsų atsilikimas - dėsningas. Siekiant esminės pažangos tai reikia pripažinti. Estija jau pačioje Atgimimo pradžioje veikė gyviau ir konstruktyviau.

Susiformavus Permainų Vėjui (tai labai gražus ir vaizdingas įvaizdis, netgi simbolis), kai kurios retrospekcijos būtų reikalingos ne tik prisiminimams. Jeigu susiformuotų valinga ir darbinga Seimo dauguma, derėtų kruopščiai išnagrinėti mūsų visuomenei reikšmingus praeities darbus. Gal kam nors reikėtų pateikti kokias nors, kad ir moralines, sąskaitas, gal pareikšti viešo ar valstybinio veikimo diskvalifikaciją? Rinkimų finišo tiesiojoje nuskambėjo kai kam baugus žodis "auditas", bet jį dera plačiau vykdyti, nors tam įnirtingai bus priešinamasi. Visuomenė turi teisę reikalauti teisingumo įstatymo rėmuose. Suskaičiuoti okupacijos nuostoliai, bet kiek prisigrobė "prichvatizacijos" ir kitokių aferų žymūnai? Nusikaltimai vardijami, viešinami. Netolima ateitis parodys, ar jau atėjo laikas skambėti permainų varpams.

Naujasis Seimas turi teises ir galimybes ryžtis svarbiems, tarkime, revoliucingiems darbams. Daugumą sudaro asmenys, nepadarę nusikaltimų Lietuvos istorijai. Kita vertus, beveik visose pozicijose numatomi patirties turintys asmenys, kai kurie jau dirbę valdžioje. Sunkiu ir dar sunkėjančiu valstybei bei visuomenei metu, ryškėjant net globalioms grėsmėms, į naują valstybingumo etapą ženkime vadovaudamiesi protu ir tikru, doru pažangos siekiu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"