TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar pasiseks pažaboti nepasitikėjimą?

2010 06 14 0:00

Lietuvoje viešpatauja nusivylimas ir nepasitikėjimas. Metiniame pranešime prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad nepasitikima "politika, valdžios institucijomis, savimi ir savo valstybe. O iš čia - jau tik žingsnis į bejėgiškumą ir sąstingį".

Fiksuojami vis nauji nepasitenkinimo rekordai. "Vilmorus" apklausos rodo, kad gegužę buvo pasiekta pastarųjų dviejų dešimtmečių viršūnė - nepasitikėjimą Seimu ir partijomis išsakė net 80 proc. žmonių. Kita "Vilmorus" apklausa atskleidžia, jog daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų palaikytų idėją uždrausti politines partijas, o 45,6 proc. respondentų "be išlygų pritartų" siūlymui Lietuvoje uždrausti politinių partijų veiklą ir valdžią dešimtmečiui perleisti specialistų Vyriausybei.

Pyktis ir pesimizmas paaštrėjo šį pavasarį, tačiau ir pernai buvo pasiektas nerimą keliantis lygis. Tada "Eurobarometro" duomenys rodė, kad tik Latvijoje ir Bulgarijoje buvo mažiau pasitikima parlamentu negu Lietuvoje.

Dar vienas iškalbingas skaičius - "Sprinter tyrimų" apklausos duomenimis, šiemet kontrabandą pateisino 61 proc. Lietuvos gyventojų. Pernai tokių buvo 43 procentai. Neaišku, ar masiškai pritariama įstatymų pažeidinėjimui dėl to, kad kontrabanda sudaro sąlyga pigiau įsigyti prekę, ar ir dėl to, jog spjaunama į veidą nekenčiamai valdžiai.

Nuotaikos yra juodos, bet ar gyvenimas iš tiesų toks beviltiškas? Neginčytina, kad žmonės dabar gyvena prasčiau negu prieš pusantrų metų. Tačiau dabartinis gyvenimo lygis panašus į buvusį 2006-aisiais, o tada netvyrojo toks pyktis ir nepasitenkinimas. Didėjančių lūkesčių žlugimas vaidina ne mažesnį vaidmenį keliant nepasitenkinimą negu pats smukimas. Juk 2003-2008 metais atlyginimai didėjo maždaug 10 proc. per metus, pensijos padvigubėjo, tarptautinė spauda rašė apie Baltijos tigrus, o žmonės manė, kad pagaliau gyvens geriau. Tų vilčių žlugimas yra itin skaudus, juolab jog artimiausiu metu geriau negyvensime.

Gyvenimo lygio nuosmukis sutelkia dėmesį į valdžios veiksmus. Jei pernai atlyginimai, užuot kritę 10 proc., būtų padidėję 5 nuošimčiais, neabejoju, atlaidžiau būtų žiūrima į valdininkų išdaigas. Nepasitikėjimas politikais ir valdžia taip pat nebūtų pasiekęs valstybei pavojingo lygio. Nors dabar valdžios veiksmai stebimi pro didinamąjį stiklą, o trūkumai viešinami, ji vangiai keičia savo veikimo būdą, lyg būtų įsitikinusi, kad gyventojų bruzdėjimas greitai baigsis ir bus galima elgtis kaip anksčiau.

Labiausiai pliekiami politikai, tačiau Seimas ar Vyriausybė nėra silpniausios Lietuvos valdymo grandys. Toji negarbė tenka teisėsaugos sistemai. Jos neveiksmingumas yra legendinis, bet vis tiek stebino prezidentės pristatyti duomenys - būtent, kad "pernai už korupcines veikas buvo pradėta per septynis šimtus ikiteisminių tyrimų. Teismą pasiekė vos kas antra byla. Laisvės už piktnaudžiavimą tarnyba realiai neteko vienas. Už kyšininkavimą - nė vienas". Dėl tokių rezultatų privati kontora seniai būtų bankrutavusi. Arba akcininkai ją būtų uždarę.

Prisiminus, kad nė viena vadinamoji rezonansinė byla nebuvo sėkmingai išspręsta, nestebina, jog vos 14 proc. Lietuvos gyventojų pasitiki teismais. Bet neatrodo, kad gėdingas teismų neveiksmingumas ir praloštas pasitikėjimas jaudintų aukščiausius teisėtvarkos pareigūnus ir teisėjus. Nematyti, kad jie imtųsi priemonių minimaliam teisingumui užtikrinti ir gyventojų pasitikėjimui atgauti. Tiesa, pagaliau prieita prie išvados, jog prokuratūra netinkamai tyrė pedofilų bylą, tačiau tai padaryta tik dėl nepaprastai didelio visuomenės spaudimo.

Politikai panašiai - pro pirštus - žiūri į didėjantį gyventojų nepasitikėjimą, lyg tai būtų ne jų reikalas, lyg gyventume aukso amžiuje, kur viskas klostosi kuo puikiausiai. Toks požiūris tiesiog nesuprantamas, nes nepasitikėjimas valdžia tampa rimta grėsme Lietuvos valstybei.

Premjeras Andrius Kubilius suvokia ekonominės krizės keliamus pavojus ir būtinybę pažaboti biudžeto deficitą. Kai siūloma neatsisakyti tam tikrų valdžios paslaugų arba raginama sumažinti kai kuriuos mokesčius, jis prašo nurodyti, kaip ir kokiomis priemonėmis bus galima užlopyti atsiveriančią naują biudžeto skylę. Tai būtų galima daryti subtiliau, tačiau toks atkaklus dėmesys yra ir bus reikalingas tol, kol išsikapstysime iš ūkio krizės.

Vis dėlto biudžeto balansavimas nėra svarbiausia užduotis. Svarbiau sugrąžinti piliečių pasitikėjimą valstybe. Deja, ši užduotis sudėtingesnė negu finansų valdymas. Tiesiog neaišku, kaip tai padaryti. Reikia minimaliai vengti veiksmų, kurie toliau griaus pasitikėjimą. Kaip Vyriausybė dabar stengiasi nustatyti kiekvieno nutarimo finansines pasekmes, taip ar panašiai ji turėtų vertinti savo veiksmų poveikį pagal šį principą: jei veiksmas didina visuomenės nusiteikimą nusigręžti nuo valstybės, būtina jo atsisakyti, net jei kitais aspektais jis turi pranašumą.

Taikant tokį principą nebūtų skiriama premijų ar priedų politinio pasitikėjimo patarėjams ir viceministrams. Šitoks jų maloninimas kelia žmonių pasipiktinimą ir regimybę, kad diržų veržimas saviesiems negalioja. Principas verstų Vyriausybę vetuoti Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) nutarimą skirti Seimo nario Manto Adomėno įsteigtam Demokratinės politikos institutui 2,5 mln. litų Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemai kurti. Konkursas turėtų būti pripažintas niekiniu, nes gauta tik viena paraiška (daugelyje ES valstybių skelbiamas naujas konkursas, jeigu nėra bent trijų paraiškų), o pats konservatorius M.Adomėnas priklauso Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, kuris prižiūri ŠMM veiklą. Kalbos apie korupcijos voratinklių naikinimą skamba tuščiai, jei leidžiama megzti naujus.

Norėčiau tikėti, kad politikai supras, jog nepasitikėjimo mastai pasiekė kritinę ribą ir pirmenybę reikia skirti pastangoms atkurti žmonių pasitikėjimą valstybe. Bet vargu ar kas pasikeis. Politikai palaikys savo susikompromitavusius kolegas, teisėjai elgsis taip, lyg teisinės valstybės pamatų irimas būtų ne jų reikalas, o visi sutartinai dievagosis, kad nesupranta, kodėl žmonės jais nepasitiki.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"