TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar pateks į Briuselį bėgliai nuo teisėsaugos ir nebyliai?

2009 06 05 0:00

Artėjant rinkimams į Europos parlamentą (EP) vis daugiau žmonių Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse susimąsto, ar yra prasmė eiti į šiuos rinkimus balsuoti. Juo labiau jeigu už lango bus gražus vasaros oras.

Balsuoti yra kiekvieno iš mūsų pilietinė pareiga, tačiau Briuselio valdžia tokia tolima, be to, lyg ir taip mažai susijusi su kiekvienos Europos valstybės reikalais bei atskirų kraštų piliečių interesais, kad ši pilietinė pareiga tarsi išsitrina. Todėl aktyvumas šiuose rinkimuose yra tradiciškai mažas.

Vis dėlto kiekvienoje ES valstybėje yra papildomų veiksnių, lemiančių rinkėjų aktyvumą. Lietuvoje aktyvesni šiuose rinkimuose, matyt, bus Lenkų rinkimų akcijos bei partijos "Tvarka ir teisingumas" (TT) rinkėjai. Dar galbūt Darbo partijos (DP) ir Liberalų sąjūdžio (LS).

Lenkų rinkėjai nori, kad jų atstovų balsas Europoje būtų kuo stipriau girdimas. TT šalininkai stengsis suteikti galimybę šios partijos lyderiui Rolandui Paksui tapti vėl realiai veikiančiu politiku, nes į jokias kitas aukštas Lietuvos piliečių renkamas pareigas jis negali pretenduoti. Konstitucinio Teismo sprendimas sukūrė R.Paksui aukos įvaizdį kovoje prieš korupciją, kas turėtų stipriai pasitarnauti jam rinkimuose į EP, nors šis politikas už savo komandos nugaros pats buvo įsipainiojęs į tamsią istoriją su "Žemaitijos keliais", o jo partija, gavusi valdžią Vilniuje, netruko įsivelti į kyšininkavimo skandalą, kurį delsia iki rinkimų tirti Lietuvos teisėsauga. Kaip ir DP bylą. Naudodamiesi šiuo vilkinimu, DP rinkėjai taip pat stengsis pagelbėti savo lyderiui Viktorui Uspaskichui, deleguodama jį į EP.

LS rinkėjams partijos lyderių gelbėti nereikia: jie yra ministrai ir puikiai ten jaučiasi, o trečiasis partijos lyderis gavo patrauklų partijai ir jam pačiam valstybinio Klaipėdos jūrų uosto vadovo postą. Sudėjus visas šias aplinkybes kartu su išaugusia LS finansine parama po to, kai liberalai gavo verslui svarbias pareigas, bus siekiama įgyvendinti savo seną tikslą: stipriai pranokti Artūro Zuoko liberalcentristus.

Liūdniausioje situacijoje atsidūrė Socialdemokratų partijos (LSDP) ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjai. Žinoma, abi šios partijos vietų šiuose rinkimuose gaus, bet, jeigu jiems nepavyks mobilizuoti rinkėjų, tai bus tik trupiniai. Konservatorių rinkėjai, sudėję daug energijos ir vilčių į Dalios Grybauskaitės išrinkimą prezidente, gali pamanyti, kad laikas ir atsipalaiduoti, nors būtent ši partija rinkimams yra pateikusi viena iš profesionaliausių komandų darbui EP. LSDP sąrašas neatspindi pokyčių partijoje po Algirdo Butkevičiaus išrinkimo. Sąrašo priešakyje yra buvusi socialliberalė Vilija Blinkevičiūtė, kuri dėl noro išsilaikyti ministrės kėdėje perėjo pas socialdemokratus. Aukštoje pozicijoje sąraše yra ir "Leo LT" autorius buvęs premjeras Gediminas Kirkilas. Dabar jam svarbu kaip galima greičiau sprukti į Europą ir pasislėpti nuo žmonių rūstybės Lietuvoje. Gal ir nuo teisėsaugos, jeigu prokuratūra vis dėlto ryšis iškelti bylą dėl "Leo LT". Sprukti nuo atsakomybės norėtų ir liberalcentristų lyderis A.Zuokas, teistas kol kas tik "už gerus darbus", bet jis puikiai supranta kas būtų, jeigu teisėsauga pajudintų jo blogus darbus.

Net keturių parlamentinių partijų sąrašų pirmieji numeriai turėjo ar turi reikalų su teisėsauga. Partijos, kurios garsiausiai skelbia pasiryžimą kovoti už Lietuvos interesus, į sąrašo viršūnę įrašė asmenis, kurie nemokėdami kitos užsienio kalbos, išskyrus rusų, bus tikri nebyliai EP, nes nacionaline kalba galės kalbėti tik pagrindinėje posėdžių salėje. Jeigu tokie politikai Briuselyje bus nepajėgūs ginti Lietuvos interesų, vadinasi rūpinsis savais, tarp jų ir piniginiais. Aišku viena, siekis gauti didelius pinigus, atsidūrus EP, yra ne vienos partijos lyderio ir įtakingo politiko stimulas eiti į EP, skirtingai nuo skelbiamo siekio tarnauti Lietuvai. Rinkimų sąrašų priekyje nėra asmenų, gerai išmanančių Europos politiką ir darbą Europos parlamente. Išskyrus, konservatorius ir, matyt, socialdemokratus. Kitos partijos nevertina savo ankstesnių EP narių darbo ir įrašė juos ne sąrašo priešakyje. Dalis buvusių europarlamentarų turėjo blaškytis, ieškodami vietos ir užuovėjos kitų partijų sąrašuose.

Visos šios aplinkybės tikrai neskatina ateiti į rinkimus. Tačiau kiekvienos partijos rinkėjams reikėtų prisiminti seną tiesą: jeigu neateisi tu, kiti išrinks savo favoritus. Pažvelgus į visų partijų sąrašus, juose galima surasti išmanančių Europos politiką žmonių ir naudingų Lietuvai. Tik jie nebūtinai sąrašo priekyje. Tačiau patys rinkėjai gali nureitinguoti žemyn tuos, kurie nori pabėgti į Europą nuo šalies teisėsaugos ar kitus nepatinkančius politikus ir vietoj jų išrinkti tuos, kurie, jų manymu, geriau atstovautų Lietuvos ir piliečių interesams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"