TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar pati Europa save gerbs?

2015 09 30 6:00

Pabėgėliams užplūdus Europą netyla svarstymai, kaip atskirti karo pabėgėlius nuo ekonominių. Manau, tai labai paprasta. Jei žmonės tikrai bėga nuo karo negandų, jie turėtų tik džiaugtis, kad pagal kvotas bus priskirti kuriai nors vienai Europos valstybių, tegul ten ir ne aukščiausias gyvenimo lygis.

Jei dauguma jau purtosi ir Danijos, sugriežtinusios pašalpų skyrimą atvykėliams, jei jiems netinka Prancūzija, o reikalaujama Didžiosios Britanijos, tai jie tikrai yra ne užuojautos verti karo pabėgėliai. Nes, ištrūkus iš karo neramumų siaubiamos šalies, ir taiki, rami Lietuva, nors čia ir ne pačios geriausios ekonominės sąlygos, turėtų atrodyti tikras rojus. Netinka? Tokiems reikėtų parodyti kelią atgal. Pabėgėlių antplūdį tvoromis bandančios stabdyti Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas priminė, kad Ženevos konvencija numato teisę į saugumą, bet jo ieškantieji neturi teisės pasirinkti šalies, kuri suteiktų jiems apsaugą. Be to, pabėgėliai privalo gerbti juos priimančios šalies įstatymus.

Manau, nuo to, kaip pati Europa, priimdama pabėgėlius, save gerbs, priklausys ir sėkminga jų integracija. Prašantieji prieglobsčio turėtų pasirašyti pasižadėjimą gerbti juos priimančios šalies kultūrą, išmokti kalbą, laikytis įstatymų, o ne diktuoti savo reikalavimus. Nes jei nuo pirmųjų žingsnių Europoje jiems bus leidžiama elgtis kaip nori, nepaisyti jokių įstatymų, viešosios tvarkos, apie jokią normalią integraciją vėliau nebus galima nė svajoti.

Dabar atrodo, kad pabėgėliai daug kur ritasi kaip gana agresyvi, viską kelyje šluojanti ir vietos gyvenimo tvarką niekinanti banga. Neseniai žiniasklaida eksponavo pabėgėlių nusiaubtas kapines Serbijos pasienyje su Kroatija. Nuotraukos, filmuota medžiaga - tarsi prancūzų rašytojo Boriso Viano rasistinio keršto romano "Aš ateisiu nusispjauti ant jūsų kapų" ekranizacijos bandymai.

Suprantu, kad gyvenimas yra nelengvas palikus gimtąją šalį ir pasiėmus tik būtiniausius daiktus, tačiau neįtikina argumentai, kad šie žmonės negalėjo apsistoti niekur kitur, tik kapinėse. Ar pievelės, žemės lopinėlio jau niekur nebuvo? Rašoma, kad jie buvo sušalę. Kapinėse šilčiau?

Pabėgėlių palapinės buvo įremtos tiesiog į serbų paminklinius akmenis, ant paminklų padžiauti skalbiniai. Čia pat ruseno ir lauželiai pasišildyti. Visur - krūvos šiukšlių. Kai kas miegojo susirangę ant suoliukų prie kapų, kai kas - smigę į gėlių vainikus. Gal kad būtų minkščiau... Galvoje netelpa tokių poelgių motyvai. Ar jie nežino, kas yra kapai? O gal tokie poelgiai - specialus paniekos Europai, jos kultūrai demonstravimas, savo kultūros iškėlimas? Gal tai bandymas atkreipti dėmesį, įsakmus įspėjimas, esą jei mums nesuteiksite visko, ko prašysime, mes dar ne taip elgsimės jūsų šalyse.

Panieką lietuviškai kultūrai esame išgyvenę sovietmečiu: kolūkių traktoriai vos ne iki pusės suardavo piliakalnius, bažnyčios būdavo paverčiamos trąšų sandėliais. Tik kapinėse niekas taip nesielgė. Keista, kad pasigailėjimo, atjautos prašantys žmonės, vos peržengę sienas, su vietine kultūra ima elgtis taip brutaliai.

Toje filmuotoje medžiagoje už kapinių tvoros stovintis vietos policininkas atrodė tik kaip pasyvus stebėtojas - tarsi žadą praradusios Europos simbolis. O būtent jis pirmas turėtų paaiškinti atvykėliams, kad taip elgtis nedera. Nes jei taip kapinėse elgtųsi vietos paaugliai, jie būtų palaikyti vandalais ir nubausti.

Sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Galbūt senoji Europa, matydama, kas daroma su jos kultūra, pati labiau gerbs savo papročius ir tradicijas. Tokių vilčių teikia tautiniais kostiumais pasipuošę bavarai, vis dėlto pradėję savo garsiąją rudens derliaus, alaus šventę "Oktoberfest", nors Europos šalyse gyvenantys musulmonai jau buvo užsimoję ją uždrausti - su tokiu prašymu kreipėsi į Miuncheno miesto valdžią, nes ši šventė neva peržengia padorumo ribas ir žeidžia musulmonų jausmus.

Kėsintis uždrausti šventę gali tik visiškai nieko apie šalies istoriją, papročius nežinantys ir nenorintys žinoti kitataučiai, matantys šioje šventėje tik alų ir kiaulės kumpį. Jiems nieko nereiškia, kad vokiečiai taip prisimena 1810 metus, kai kronprincas Liudvikas, vėliau tapęs karaliumi Liudviku I, vedė princesę Terezą ir sukvietė visus miestiečius į šventę pievoje, simboliškai gavusioje Terezos pievos pavadinimą.

Žvilgtelkim į Lietuvą. Yra gražių, pagarbą keliančių pavyzdžių. Tyliai, ramiai ir lietuviškai susikalbėdami su savo klientais sostinėje dirba kinai, turkai. Tikiu, kad dirbti mūsų šalyje norės tikrai nuo karo baisumų pabėgusieji, o ne tik geresnio gyvenimo ieškantieji.

Kai sūnus su draugais eina į turkų kebabinę, o paskui papasakoja, koks draugiškas turkas ten dirba, kad lietuviškai geriau kalba nei vietinės "krasnūchos" bobutės ir kad jo kebabai labai skanūs, juos nukonkuruoti galiu nebent lietuviškais cepelinais. Bet tai sveika konkurencija, verčianti dažniau prisiminti ir lietuvišką kulinarinį paveldą.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"