Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Ar pelnyti akmenys į „Sodros“ daržą?

 
2017 04 13 15:41

Visuomenės nuomonės tyrimas, atliktas pernai gegužę, rodė, kad du trečdaliai gyventojų dalyvautų socialinio draudimo sistemoje, net jei tai būtų ir neprivaloma. O pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje pasipylė gausūs, tačiau argumentų stokojantys ir tiesos neatitinkantys pasmerkiamieji žodžiai mūsų socialinio draudimo sistemai. Tačiau panašu, kad tiesiog mėgaujamasi, kas sugalvos vaizdingesnę retorinę figūrą ir svies ją kaip akmenį į „Sodrą“, kuri yra tik tarpininkas, tik pasiuntinys, vykdantis jam paskirtas užduotis.

Didelės įmokos ir mažos pensijos – pagrindinis puolimo leitmotyvas. Taip, pensijos apgailėtinai mažos. Bet mažos jos ne todėl, kad yra „Sodra“, o todėl, kad nėra pinigų. Pinigų nėra tiek, kiek reikėtų, kad mūsų dabartiniai pensininkai, kurie sovietmečiu dirbo dirbo, o paskui visko neteko, galėtų senatvę leisti taip oriai kaip nusipelnė. Beje, pinigus reikia padalinti ir tiems, kas dabar yra jauni, bet nebeturi sveikatos, augina vaikus, negali susirasti darbo.

Pensija maža, nes maži deklaruojami atlyginimai ir maža nuo jų sumokamų mokesčių vertė. Pagrindą pykti dėl mažų išmokų turi tik maždaug vienas iš šešių: tas kurio „Sodros“ pensijos dydis ribojamas lubų, susietų su draudžiamosiomis pajamomis ar kitais panašiais dydžiais, bet įmokoms lubų nėra. Maždaug trečdalis apdraustųjų, daugiausia darbdaviai, sumoka maždaug 60 proc. „Sodros“ įmokų. Ne paslaptis, kad tarp kitų dviejų trečdalių yra sunkiai pagaunami gudručiai, kurie ne tik nuslepia realias pajamas, kad nereikėtų mokėti mokesčių, bet ir įsigudrina reikalauti socialinių garantijų, už kurias turėjo patys susimokėti, tačiau apsimetė, kad negali.

Ką pakeis dabar kurstomas nepasitenkinimas socialinio draudimo sistema? Nesąžiningi gudručiai tik gaus patvirtinimą, kad gerai daro. Sąžiningi didesnių pajamų gavėjai, didesnių įmokų mokėtojai, pyks dar labiau. Silpniausieji socialinio draudimo sistemos nariai taps dar labiau pažeidžiami. Jie irgi pyks ir ant „Sodros“, ir ant turtingesniųjų. Tai galgi nederėtų toleruoti šešėlio, rūpintis, kad gudručių būtų kuo mažiau, užuot kaltinus „Sodrą“, kuri tik surenka pinigus iš visų, o po to juos paskirsto, kam labiausiai reikia pagal tvarką, kurią nustato mūsų visų renkami tautos atstovai.

Naujausių „Sodros“ finansinių rezultatų nemato tie, kurie nenori

„Sodros“ įmokų ir išmokų tarifus griežtai reglamentuoja įstatymai. „Sodros“ finansiniai duomenys niekada nebuvo paslaptis. Kam vargas ieškot – štai santrauka: 2016 metais į Valstybinio socialinio draudimo fondą („Sodra“) darbdaviai, samdomi darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys sumokėjo 3,5 mlrd. eurų. Iš jų 2,5 mlrd. eurų buvo išmokėta maždaug 800 tūkstančiams pensijų gavėjų. Ligos ir motinystės draudimo įmokų surinkta 361 mln. eurų, išmokėta 486 mln. eurų. Nedarbo draudimo įmokos siekė 118 mln. eurų, išmokos – 106 mln. eur. Nelaimingų atsitikimų draudimo įmokų ir išmokų vertė buvo beveik tokia pati – atitinkamai 19 ir 18 mln. eurų. Dar 156 mln. eurų buvo perversta į antrosios pakopos pensijų fondus. 133 mln. eurų skirta anksčiau paimtos paskolos dalies grąžinimui ir palūkanoms – paskolos, kuri buvo imama tuo metu, kad dėl ekonomikos sunkmečio įmokų buvo surenkama mažiau, negu tuo metu trūks plyš reikėjo išmokų. Pačios „Sodros“ įstaigų administravimas, remiantis operatyviniais duomenimis, pernai kainavo 70 mln. eurų.

Pridėjus dar kelis nedidelių pajamų ir išlaidų straipsnius, galutinis rezultatas – 3,518 mled. eurų pajamų ir 3,516 mlrd. eurų išlaidų. Metinis rezultatais – pirmą kartą nuo 2007 m. nebe raudonuoja, o yra teigiamas. „Sodros“ pajamos šiemet toliau didėja, nepriemokų (skolų „Sodrai“) mažėja, išmokos išmokamos sklandžiai, daug dėmesio skiriama klientų aptarnavimo kokybei ir pastangos neša vaisių. Verslo įmonės akcijos po tokių žinių pabrangtų. „Sodra“ – smerkiama.

70 mln. eurų administravimo sąnaudoms – daug ar mažai? Tai maždaug 7 eiurais didesnės pensijos, jei jos savaime sukristų į pensininkų sąskaitas arba nusineštų į senjorų trobeles vienkiemiuose.

Galima suskaičiuoti, kad 70 mln. eurų – tai mažiau nei 2 proc. visų fondo išlaidų (3,5 mlrd. eurų). Įstatymais leistinas rodiklis – 3 procentai. Kitose šalyse lyginamas kitoks rodiklis – visų socialinių išmokų. Lietuvoje reikėtų įtraukti ir pašalpas vaikams, šeimoms, kitas socialines pašalpas, kurias kitur administruoja kitos institucijos. Dvejų metų senumo Eurostato duomenimis, Lietuvoje šis rodiklis buvo 2,2 proc., ES vidurkis – 2,9 procento. Mažiausias – Jungtinėje Karalystėje (1 proc.), didžiausias – Airijoje (6,1 proc.).

Ar galima sumažinti šias sąnaudas? Ilgainiui, ko gero, taip. Kai nebereikės rinkti ir tikrinti dokumentų apie sovietmečiu sukauptą darbo stažą, kai paštininkė, nešanti pensiją į trobelę pamiškėje, bus tik prisiminimas, kai visi turės, mokės ir naudosis elektroninėmis ryšio ir finansų tvarkymo priemonėmis, kai visi žinos įstatymus, taisykles, kiek reikia mokėti įmokų ir kokių galima tikėtis ir reikalauti išmokų, šių taisyklių laikysis, o ir pačios taisyklės nebus tokios sudėtingos.

Kodėl dabar, kai „Sodra“ pagaliau pradėjo rodyti gerėjančius finansinius rezultatus, kai įmokų daugėja sparčiau negu išmokų, kai pavyksta kontroliuoti veiklos sąnaudas, kai kalbama ir ieškoma būdų, kaip teisingiau susieti įmokas „Sodrai“ su išmokomis, ypač tų žmonių, kurie tų įmokų sumoka daugiau, suintensyvėjo puolimas? Ar ne todėl, kad kažkas neatsargiai pamanė, jog reikėtų vėl reformuoti II pakopos pensijų fondus, ir taip užkliudė (pagrįstus) komercinius interesus? Ar nėra taip, kad tai, kas viešojoje erdvėje vyksta dabar, yra tų interesų gynimo akcija, kurios logika – atrodysim gražesni, jei apjuodinsim kitą.

Ar tikrai tie, kurie dabar mėto akmenis ar gracingai kala „išpampusios ir išsigimusios hidros“ etiketes „Sodrai“, nori prišaukti socialinio draudimo sistemos griūtį? Liaudyje sakoma: pakartok žmogui šimtą kartų, kad jis kiaulė, tai, žiūrėk, ir kriuksėti pradės. Jei pasmerkiamųjų žodžių autoriai ir autorės buvo išėję ar ketina išeiti motinystės arba tėvystės atostogų, neatmeta tikimybės, jog jie ar jų artimieji gali sunkiai susirgti, neragina savo tėvų ar senelių nebeimti „Sodros“ pensijos, elgiasi veidmainiškai. O gandai apie „Sodros“ bankrotą gerokai perdėti.

Julita Varanauskienė yra „Sodros“ vyriausioji patarėja, iki 2016 m. gruodžio buvusi SEB banko šeimos finansų ekspertė

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"