TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar pirmininkaudami ES Tarybai plauksime pasroviui?

2013 07 02 6:00

Vakar Lietuva pradėjo pusmetį truksiantį pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Šis laikotarpis - svarbi ir atsakinga misija kiekvienai valstybei.

Pirmininkaujanti valstybė jį gali panaudoti tam, kad išsakytų aktualias savo ir šalies žmonių problemas, drauge kelti ambicingas idėjas ir bandyti siekti kitų ES valstybių pritarimo joms įgyvendinti. Arba gali plaukti pasroviui, nusprendusi per pirmininkavimą pasirinkti įtakingų ES valstybių ruporo vaidmenį, kad paskui būtų jų pagirta už gerai atliktą darbą.

Kokiu keliu eis Lietuva? Praėjusią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė Briuselyje išdėstė Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus. Iškelti šie svarbiausi uždaviniai: finansinis stabilumas, ekonomikos augimas, naujų darbo vietų kūrimas ir glaudus bendradarbiavimas su strateginėmis partnerėmis, pabrėžiant lapkritį vyksiantį Rytų partnerystės šalių viršūnių susitikimą Vilniuje.

Paklauskime savęs, ar mūsų valstybė gali užtikrinti finansinį stabilumą Europoje, įtikinti tokias valstybes kaip Graikija, Kipras ir kitos ES šalys laikytis finansinės drausmės, susiveržti diržus taip, kaip tai darė Lietuva valdant Andriaus Kubiliaus Vyriausybei ir šią politiką palaikant valstybės vadovei. Akivaizdu, kad ne. Tai, kas galiojo Lietuvai, kur didelė visuomenės dalis yra apatiška ir viskuo nusivylusi, netinka, pavyzdžiui, Graikijai, kur visuomenės balsas yra stiprus ir visos rimtesnės taupymo priemonės sukelia masinius protestus.

Vadinasi, daugiausia, ką galės padaryti Lietuva per pirmininkavimo laikotarpį, - perduoti įtakingiausių ES šalių, tokių kaip Vokietija, valią taupymo priemonių vengiančioms valstybėms ir būti prievaizdu, grasinančiu įvairiomis sankcijomis. Šiandien tose valstybėse blogio simbolis yra Vokietija ir kanclerė Angela Merkel, o ateityje bus Lietuva, jei imsis minėto vaidmens.

Tokios valstybės vadovė tikrai nebegalės kandidatuoti į jokį aukštą postą Briuselyje, kur reikėtų visų ES šalių pritarimo. Kita vertus, nemanau, kad tokie planai buvo labai realūs.

Ar Lietuva visai ES turi receptų, kaip įveikti nedarbą, ypač jaunimo? Patys negalime pasigirti įveikiantys jaunimo nedarbą, o receptas, kuris buvo pritaikytas Lietuvai, tikrai netiks kitoms ES šalims. Juk Lietuvos žmonių nedarbo statistiką daugiausia gražino emigracija, klestėjusi dėl šalyje vykdytos socialinės ir švietimo politikos.

Lietuvos žmonės krovėsi lagaminus ir vyko į kitas ES šalis ieškoti darbo, o mūsų pareigūnai ir politikai raportavo apie nedarbo mažėjimą. O kur vyktų kitų krizės prislėgtų ES šalių piliečiai, jei visoje Bendrijoje būtų pritaikytas "lietuviškas" kovos su nedarbu ir jaunimo politikos modelis?

Vargu ar Lietuvos ekonomikos augimo (jį kol kas daugiausia rodo tik statistika, o ne realios žmonių pajamos) pakaktų Europos ekonomikai iš sąstingio išjudinti. Patys Lietuvos politikai ir ekonomistai kalbėjo, jog kol ant kojų atsistos svarbiausių ES valstybių ekonomika, Lietuvoje sunku bus ką nors pasiekti. Tad kiek realus yra įsipareigojimas kelti visos ES ekonomiką?

Žinoma, minėtų tikslų Lietuva tiesiog negalėjo neįvardyti, nes būtų nesuprasta kitų ES šalių. Bet tai galėjo būti tik rutininis darbas. Jokiu būdu ne prioritetas. Tiesa, kiek vėliau kaip prioritetas buvo iškelta Rytų partnerystė.

O juk ekonomikoje esama ir klausimų, kurie yra labai svarbūs Lietuvos žmonėms, bet jie, deja, mūsų pirmininkavimo darbotvarkėje neįvardyti. Pavyzdžiui, nevienodos išmokos žemdirbiams. Dar ambicingesnis uždavinys - keisti žalingą politiką, kuri atpratina žmones nuo darbo, kai išmokos mokamos tam, kad žemė būtų nedirbama. O genetiškai modifikuoti produktai? Ar negalėtų Lietuva bandyti užkirsti tokiems produktams kelią į ES, kad būtų sumažinta žala žmonių sveikatai? Ar nėra kitų mūsų ekonomikai, žmonėms svarbių klausimų? O tas vis labiau brukamas iškreiptas lyčių traktavimas? Čia irgi galėtume tarti žodį.

Didžiausią indėlį į ES užsienio politiką Lietuva gali įnešti Rytų partnerystės srityje. Visada sakiau ir sakysiu, kad tai yra svarbiausia mūsų galima ES politikos niša. Bet ar turime šioje srityje naujų minčių, ar tik atkartojame įtakingų ES valstybių žodžius? Kol kas čia matau tik plaukimą pasroviui, net ir Rytų partnerystės viršūnių susitikimo sėkmę siejant su aplinkybėmis, kurios dažnai nuo mūsų nepriklauso.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"