TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar po gegužės 9-osios atsinaujins karas Donbase?

2015 05 12 6:00

Praėjusį savaitgalį, gegužės 9-ąją, labiau militaristine dvasia nei žuvusiųjų per Antrąjį pasaulinį karą pagerbimu dvelkianti ceremonija - karinis paradas - vyko ne tik Maskvoje ir kituose Rusijos miestuose, bet ir Kremliaus aneksuotame Sevastopolyje bei Rusijos separatistų kontroliuojamame Donecke.

Nepaisydamas nuolatinio karinės galios demonstravimo, Vladimiras Putinas toliau skelbiasi esąs taikos balandis. Jo teigimu, karinė galia tik rodo savo žmonėms ir pasauliui už Rusijos ribų, kad Maskva pasirengusi apsiginti nuo užsienio priešų. Nuo kokių, neskelbiama, bet galima suprasti, kad nuo Vakarų valstybių, o ne nuo, pavyzdžiui, islamistų, kurie dviem krikščioniškoms kultūroms yra rimtas iššūkis.

Toks dviejų krikščionybės atšakų priešiškumas kyla nebe pirmą kartą. Kai Rytų krikščionybės sostinei Konstantinopoliui XV amžiuje ir dar anksčiau grėsė turkų užpuolimas, kuris galiausiai lėmė šio miesto žlugimą, tiek Vakarų pasaulis, tiek Rusija vienodai abejingai tai stebėjo, o prieš tai dar ir kryžiuočiai iš Vakarų Europos šalių pakeliui į Šventąją Žemę sumanė jį apiplėšti, nors skelbėsi, kad gina krikščionybę. Maskva, sulaukusi Konstantinopolio žlugimo, pasiskelbė trečiąja Roma, vienintele ir tikrąja po Romos ir Konstantinopolio krikščionybės gynėja, o Rusija - šventąja Rusija, krikščioniškų vertybių pagrindine saugotoja. Neretai ir prezidento V. Putino kalbose prasiveržia mintys, kad ta karinė galia yra skirta ypatingai stačiatikių civilizacijai ginti nuo "supuvusių" Vakarų ne tik Rusijoje.

Donbase Rusija irgi ėmė ginti "šventąją Rusiją". Atsirado ir teorija, kad Donbasas - ne kokia nors labiausiai sovietizuota buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje sukurta teritorija, tapusi Ukrainos dalimi, o "šventosios Rusijos" širdis. Todėl į šį regioną, Ukrainos nelaimei, ėmė plūsti daug įtikėjusiųjų šia idėja, o jų nuotaikas dar kaitina Kremliaus propaganda. Vieni aktyviausių kovotojų už Donbaso prijungimą prie Rusijos yra vadinamieji stačiatikių armijos padaliniai ir kazokai, atvykę į Rytų Ukrainą ir ten kovoję už ,,šventąją Rusija“ su stačiatikių šventųjų ikonomis ir vėliavomis rankose. Jiems Ukraina tapo didžiausiu blogiu, artimu fašizmui, nors toje pačioje Ukrainoje daug gyventojų yra stačiatikiai. Bet tie stačiatikiai yra blogi. Jie pripažįsta politinę Kijevo valdžią, be to, vadovaujami neva fašistų ir banderininkų, Ukrainos nacionalistų, kurie, kaip paaiškėjo, gali būti dar didesnis blogis nei vokiečių fašistai Antrojo pasaulinio karo metu.

Jei kas dar abejojo, galėjo tuo įsitikinti Rusijos televizijai prieš pat gegužės 9-ąją, kai programa sudaroma tik iš Maskvai svarbiausių kūrinių, parodžius kelių serijų vaidybinį filmą "Jaunoji gvardija". Vis svarsčiau, kada Maskva ištrauks į paviršių sovietų valstybėje kultinę tapusią istoriją apie tai, kaip bebaimiai komjaunuoliai ir net pionieriai, vedami neklystančios komunistų partijos, šachtininkų mieste įkūrė pogrindinę organizaciją ir taip priešinosi fašistams. Juk visa tai vyko Krasnodone, dabar separtistų kontoliuojamoje teritorijoje Rytų Ukrainoje.

Ir štai filmas parodytas. Iš jo šių dienų Rusijos žmonės ir gyvenantieji Donbase turėjo suprasti, kad tie baisieji vokiečių fašistai, kurie buvo įveikti Antrojo pasaulinio karo metais kaip didžiausias blogis, bent jau Rytų Ukrainoje buvo daug geresni, inteligentiškesni žmonės, palyginti su baisiais Ukrainos nacionalistais. Šie net mėsininkus primena. O šių dienų Donbasui kaip tik tie vadinamieji Ukrainos fašistai ir grasina. Jie, kaip teigiama, gali grėsti ir Rusijai, jeigu laimės Donbase. Todėl reikia juos mušti labiau nei vokiečių fašistus.

V. Putinas su savo karine ir ideologine politika dėl įvykių Donbase pakliuvo į aklavietę. Krymą jis tikrai norėjo atplėšti, bet įvykius Donbase siekė panaudoti tik kaip instrumentą daryti įtakai Kijevo politikai, kad Ukraina nejudėtų Vakarų link. O gavo sau priešišką Ukrainos valstybę, chaosą ir ekonominę suirutę Donbase, kurį norėtų vėl įsiūlyti Kijevui, nes Rusija šio regiono atkūrimo ekonominės naštos neatlaikytų. Juolab spaudžiama ekonominių sankcijų, apie kurių įveikimą Rusijos žiniasklaida praneša prieš šventes, o joms praėjus vėl sako, kad begėdžiai verslininkai šalies prekybos centruose pakėlė maisto produktų kainas.

Rusija ekonomiškai nebegali tęsti karo Donbase, tačiau vietos politikai, iš Maskvos rankų gavę modernios karinės technikos ir dabar turintys pajėgią pusės šimto tūkstančių žmonių armiją, to karo siekia toliau. Juolab kad jie vis dar nekontroliuoja visos dviejų sričių - Donecko ir Luhansko - teritorijos, o ką jau kalbėti apie vadinamąją Novorosiją, norėtą sukurti iš aštuonių Pietryčių Ukrainos sričių. Jeigu būtų sustota dabar, to nesuprastų tiek į Donbasą iš Rusijos atplūdę kazokai, tiek kiti "šventosios Rusijos" gynėjai. Ir daug žmonių pačioje Rusijoje nesuprastų, jeigu Donbasas atitektų vadinamiesiems Ukrainos fašistams.

Gegužės 9-osios renginiai ir visa atmosfera Rusijos žiniasklaidoje prieš juos dar labiau įkaitino šias nuotaikas. Ar tai reiškia, kad šią savaitę sulauksime realių karo veiksmų Donbase ir, žinoma, bandymų įtikinti išorinį pasaulį, kad kokie nors Ukrainos savanoriai turi gintis nuo naujųjų fašistų?

Nemėgstu burti iš kavos tirščių. Apie tai, kad karas Rytų Ukrainoje yra vėl neišvengiamas, svarstė ne vienas mano kolega. Maskvos remiami separatistų lyderiai tvirtina, kad nenurims, kol nepaims ne tik Mariupolio, bet ir Charkovo ar net Kijevo. Vis dėlto kiekvienas taikos laikotarpis po įvykusių karo veiksmų turi savo logiką. Žmonės, patyrę karo baisumus ir gavę trumpą taikos atokvėpį, nebenori, kad mirtį sėjantis karas atsinaujintų. Bet ar šis jausmas bus stipresnis nei ideologizuota Kremliaus ir jo remiamų separatistų politika, paaiškės netrukus. Svarbūs yra ir Donbase verslą kontroliuojančių grupuočių interesai. Vieni jų siekia kontroliuoti daugiau naujų teritorijų, kiti nori taikos, kad verslo ritmas nebūtų trukdomas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"