TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar prezidentė įgaliota spręsti energetikos klausimus?

2010 03 01 0:00

Per susitikimą su Rusijos ministru pirmininku Vladimiru Putinu prezidentė Dalia Grybauskaitė atmetė Maskvos siūlymą kartu statyti naują atominę elektrinę Kaliningrade. Prezidentė pasakė: "Aš labai aiškiai suformulavau, kad Lietuva statys savo elektrinę ir kad mes neplanuojame dalyvauti elektrinės Kaliningrade statyboje." Manau, sprendimas buvo teisingas. Bet ar prezidentė turi įgaliojimus viena jį priimti, ar valstybės vadovė derino savo poziciją su Vyriausybe, ar ji turi tai daryti?

Praėjus dviem dienoms Seimo pirmininkė Irena Degutienė po susitikimo su "Orlen Lietuvos" vadovais pažymėjo, kad Lietuva neketina parduoti strategiškai svarbios "Klaipėdos naftos". Ji pridūrė, jog siūlys prezidentei "šį ir kitus energetinio Lietuvos saugumo klausimus įtraukti į Valstybės gynimo tarybos darbotvarkę bei apsvarstyti juos plačiau". Po kelių valandų prezidentės atstovas spaudai pasakė, kad Lietuvos vadovė kategoriškai nusistačiusi prieš strateginių objektų pardavimą, todėl nemato reikalo Valstybės gynimo taryboje svarstyti klausimo dėl "Klaipėdos naftos".

Prezidentė ir pirmininkė sutaria, kad nereikia parduoti "Klaipėdos naftos". Bet kodėl nesvarstyti to ir kitų energetinio saugumo klausimų Valstybės gynimo taryboje? Ar tik prezidentė nustato Valstybės gynimo tarybos darbotvarkę? Ar ji privalo atsižvelgti į kitų tarybos narių pasiūlymus dėl darbotvarkės, dėl išvadų?

Į visus šiuos klausimus nėra aiškių atsakymų, tiksliau tariant, nėra nusistovėjusios jų sprendimo tvarkos. Konstitucija suteikia prezidentui pirmumą užsienio ir saugumo politikoje. Nurodoma, kad prezidentas "sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką". Bet ką reiškia "vykdyti kartu", kur prasideda ir baigiasi užsienio bei saugumo politika?

Konstitucija neskriaudžia ir Vyriausybės. Pažymėta, jog Vyriausybė "tvarko krašto reikalus... garantuoja valstybės saugumą... palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis". Neišvengiamas Konstitucijos neapibrėžtumas reiškia, kad kils nesutarimų mėginant suderinti prezidento ir Vyriausybės įgaliojimus, nustatant, kam suteikti pirmenybę kuriuo nors klausimu.

Padėtis energetikos ir prekybos srityse dar sudėtingesnė, nes nėra aiškios takoskyros tarp užsienio ir vidaus politikos. Tad neaišku, kas įgaliotas priimti lemiamą sprendimą.

Nutarimas, kaip, su kuo ir kokiomis sąlygomis statyti naują branduolinę jėgainę, jeigu ji išvis bus statoma, labiau lems Lietuvos saugumą negu bet koks Krašto apsaugos ministerijos nutarimas dėl naujos ginkluotės įsigijimo. Tą patį reikia sakyti apie galimą suskystintų dujų terminalą. Atominės jėgainės statybos parengiamuosius darbus kuruoja Energetikos ministerija, deryboms su kitomis valstybėmis dėl jos statybos vadovauja premjeras, ne prezidentė. Kitaip vargu ar gali būti. Kasdieninių, net pačių svarbiausių reikalų tvarkymas yra Vyriausybės kompetencija, nors ji turi atsižvelgti į valstybės vadovo nuostatas.

Neaišku, kas galutinai atsakingas už užsienio prekybą. Savaime suprantama, labiausiai ja rūpinasi verslininkai. Tačiau ministerijos prižiūri kai kurias skatinimo ir palaikymo programas. Kai Maskva uždraudė importuoti įvairias lietuviškas prekes ir Rusijos muitinės pradėjo tikrinti Lietuvos vilkikus sugriežtinta tvarka, buvo kreipiamasi į prezidentę, kad ji stengtųsi aukščiausiu lygiu pralaužti ledus ir normalizuoti prekybos ryšius su Rusija.

Valstybės gynimo taryba būtų natūralus forumas valstybės pozicijai derinti, juolab kad jai priklauso ne tik prezidentė ir premjeras, bet ir Seimo pirmininkė. Valdo Adamkaus kadencijos metais taryba posėdžiaudavo retai, gal kartą per metus. Susidaro įspūdis, jog ši svarbi institucija tiesiog merdėjo, nors galiu klysti.

Laikas ją atgaivinti. Optimalus daugelio opių klausimų sprendimas reikalauja visų aukščiausių valstybės vadovų įnašo. Svarbu ne tik suderinti pozicijas, bet ir išmokti kalbėti vienu balsu.

Tai bus nelengva. Institucijų kova dėl valdžios ir įgaliojimų yra kasdienis politikos reiškinys. Kartais viršų paima viena šalis, kartais - kita. Tačiau civilizuotame pasaulyje tokie klausimai sprendžiami politiškai, be kreipimųsi į konstitucinius teismus.

Prezidentė turi polinkį labai plačiai vertinti savo galias, prisiskirti kuo daugiau įgaliojimų. Mano žiniomis, ji nebuvo suderinusi savo pozicijos su Vyriausybe dėl Kaliningrado jėgainės. Šiuo atveju derinimo nereikėjo, nes nuomonės nesiskiria. Be to, iš anksto neįmanoma numatyti, kokie klausimai iškils per susitikimą su kitos valstybės vadovais. Vis dėlto prezidentės kategoriškas V.Putino siūlymo atmetimo būdas šiek tiek verčia nerimauti. D.Grybauskaitė kalba valstybės, taigi Lietuvos vardu. Gal reikėjo atmesti pasiūlymą diplomatiškiau, gal net kaip nors išsisukti nuo atsakymo, o grįžus į Lietuvą ir pasitarus su Vyriausybe pranešti, kad Lietuvos nedomina Kaliningrado jėgainės statyba.

I.Degutienės kvietimas šaukti Valstybės gynimo tarybos posėdį suprantamas. Yra ką svarstyti, ypač dėl energetikos saugumo. Ką turėtų daryti Lietuva, jei "Orlen" nutartų dalį "Mažeikių naftos" parduoti Rusijos bendrovei. Daug kas priklausytų nuo akcijų paketo dydžio. Sunku protestuoti dėl 10 procentų. O dėl 51 procento? Ar būtų galima uždrausti nacionalinio saugumo sumetimais? Yra netiesioginis precedentas. Paaiškėjus, jog 2006-aisiais Dubajaus bendrovė ketino perimti kai kurių didžiųjų JAV uostų valdymą, Kongrese kilo tokia protestų banga, kad įmonė buvo priversta atsisakyti savo plano. Jei "Orlen" nerastų kito pirkėjo, ar Lietuva būtų pasiryžusi nacionalizuoti "Mažeikių naftą"? Kur skolų slegiamas kraštas rastų tam lėšų? Padėčiai aptarti vieno posėdžio tikrai nepakaks.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"