Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Ar pritaikoma „Toyotos“ vadyba viešajame sektoriuje?

 
2016 12 10 6:00

Pasiteisinę privataus sektoriaus vadybos metodai, diegiami Vakarų valstybių viešajame sektoriuje, sulaukė atgarsio ir Lietuvoje. Gerai žinoma „Toyotos“ automobilių gamyklos sėkmė yra paremta LEAN vadybos metodika.

Mūsų šalyje šiuo metu LEAN diegia per 60 organizacijų, tarp jų – „Sodra“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos Paslaugų mokesčių mokėtojams departamentas. Tačiau ar įmanoma veiksminga privataus sektoriaus vadyba viešajame sektoriuje?

Vakaruose iki maždaug XX amžiaus vidurio tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose taikyti panašūs vadybos metodai, o vėliau viešasis sektorius labiau orientuotas į piliečių socialinę gerovę, sveikatos apsaugą, visuotinį švietimą, nedarbo mažinimą ir panašiai. Apie XX amžiaus aštuntąjį dešimtmetį pastebėta, kad valstybinis sektorius labai išsipūtė, teikė daug brangių viešųjų paslaugų, kurių kokybė, palyginti su privataus sektoriaus, buvo blogesnė. Formavosi nauja mada – privataus sektoriaus gerąją patirtį perkelti į viešąjį. Šis reiškinys gavo Naujosios viešosios vadybos (NVV, angl. New Public Management) pavadinimą.

Per 20 inovacijų metų, diegiant NVV, įsitikinta, kad pritaikyti įmanoma ne viską. Visų pirma, veiklos rezultatų kiekybinis matavimas viešajame sektoriuje ne visada yra racionalus. Reikia pažymėti, kad privataus ir viešojo sektorių veiklos tikslai iš esmės skiriasi. Privataus sektoriaus veiklos rezultatai lengvai išmatuojami uždirbtais pinigais. Viešojo sektoriaus veiklos rezultatas – piliečių gyvenimo kokybė, jų laimė.

Kiekvienas pilietis patiria iššūkių, juos lengviau įveikti padeda viešasis sektorius, teikdamas viešąsias paslaugas. Sveikatos apsaugos mechanizmai veikia gimus, susirgus, švietimo sistema padeda siekti mokslo, socialinė apsauga – patiriant socialinių problemų ir t. t. Taigi objektyviai išmatuoti piliečio gyvenimo kokybę yra sudėtingiau, nes kiekvieno žmogaus poreikiai labai individualūs. Dėl šios priežasties viešojo sektoriaus veiklos rezultatų negalime matuoti kiekybiškai, daug kur svarbu vertinti procesus tikint, kad užtikrinus jų kokybę turėtų rastis ir į piliečius orientuotų pozityvių rezultatų.

Labai dažnai, bandant sekti NVV mada, viešajame sektoriuje vartoti populiarūs apibrėžimai (projektinis valdymas, viešoji ir privati partnerystė, verslo procesų nuoma, ISO standartai ir t. t.) neįsigilinus į jų esmę, bet mechaniškai diegiant atskirus elementus. Iš esmės institucijų veikla nepasikeisdavo, tačiau vadovai galėdavo pasigirti iniciatyvumu. Pagrindinė problema buvo ta, kad išleidus mokesčių mokėtojų pinigus įstaigos nepasižymėjo į piliečius nukreiptais geresniais rezultatais. Nesėkmingi privatizavimo ar viešosios ir privačios partnerystės projektai taip pat suteikė pagrindo permąstyti NVV naudą.

Tačiau būta ir nemažai sėkmingų bandymų. Vienas tokių – „Toyotos“ automobilių gamykloje ištobulinto LEAN vadybos metodo diegimas. Reikia pažymėti, kad dauguma pasiteisinusių vadybos metodų remiasi išteklių ribotumo teorija. Lietuvoje LEAN žinomas dėl jo reklamos, išleistų knygų lietuvių kalba ir pan.

LEAN buvo sėkmingai pritaikytas Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos sistemoje, Jungtinių Valstijų NASA atskirose veiklos srityse. LEAN idėja labai paprasta – kurti maksimalią vertę produkto vartotojui, atsižvelgiant į ribotus išteklius ir naikinant sklandaus darbo proceso kliūtis. LEAN metodika apibendrino įvairius japonų vadybos laimėjimus sujungdama juos į vieną sistemą.

Tad kiek gali būti pritaikoma „Toyotos“ patirtis Lietuvos viešajame sektoriuje?

Ten, kur veikla tiesiogiai susijusi su paslaugos kūrimu ir vartotoju, ją galima taikyti plačiai. Taigi viešųjų paslaugų (sveikatos, švietimo, transporto ir kt.) teikimas galėtų būti tobulinamas kokybės požiūriu ir mažinami finansiniai ištekliai.

Ministerijose, savivaldybių administracijose šios metodikos taikymas taip pat įmanomas, bet labiau ribotas. Šiose institucijose LEAN gali padėti „sustyguoti“ veiklos procesus, mažinti laiko ir finansines sąnaudas.

Britų mokslininkas Stephenas P. Osborne'as teigia, jog diegiant LEAN viešajame sektoriuje svarbu nepamiršti, kad reforma bus visiškai įgyvendinta tuomet, kai atsiras požiūris, apimantis ne tik atskiras technines užduotis, bet ir darbuotojų požiūrio kaitą. S. P. Osborne'as pažymi, kad LEAN reikalauja ir tam tikrų kultūrinių pokyčių, kurie apimtų ne tik organizaciją ar įstaigą, bet ir paslaugų vartotojus ar gavėjus – piliečius. Svarbu tinkamai įvertinti ne tik institucijos veiklos tobulinimo rezultatus, bet ir tai, kokį efektą jis duos piliečiams. Juk žmonės, mokėdami mokesčius, ir sumoka už šias inovacijas.

Taigi taikant LEAN ar kitus metodus svarbu nepamiršti institucijų paskirties ir pagrindinės misijos – tarnauti piliečiams ir, remiantis šiuo atskaitos tašku, apgalvotai diegti naujoves.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"