TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar realūs jaunimo maištai Lietuvoje?

2011 08 13 0:00

Jaunimo riaušių naktys Didžiojoje Britanijoje jau nieko nestebina. Juk anksčiau Europos žmones šiurpino kraupūs vaizdai su maištininkais iš Paryžiaus ir Atėnų. Nedirbantis, iš socialinių išmokų gyvenantis priemiesčių jaunimas užsidega neapykanta viskam aplinkui ir tampa skausminga visuomenės problema.

Jauni žmonės visais laikais buvo visuomenės pokyčių, revoliucijų, kultūrinių pervartų priešakyje. Dažniausiai jų maištus valdžia malšindavo represijomis, o visuomenė - sankcijomis. Tačiau istorija beveik visada galiausiai stodavo į jaunosios kartos pusę, nes ši užimdavo vyresniųjų vietą.

Dabartinė vyresnioji karta puikiai prisimena 1968-ųjų Paryžių, kai prancūzų studentai, "apsiginklavę" Trockio ir Mao tezėmis, statė gatvėse barikadas. Virš didžiųjų Europos sostinių sklandė revoliucinės nuotaikos, žadėdamos jų visuomenėms naujus vėjus. Nors revoliucijų liepsnos prigeso, maištininkai pasiekė papročių ir elgesio laisvę, o jų ideologiniai lyderiai nukalė politinio korektiškumo dogmą, kuri įsitvirtino europietiškose galios ir įtakos struktūrose.

Suprantama, nė vienai valdžiai jaunimo neramumai nėra parankus dalykas, nes jo rankose - iniciatyva, energija, viltis dėl ateities. Todėl iškilus priešpriešai tarp jaunosios kartos ir valdžios, ši imasi griežtų priemonių.

Peržvelgus istoriją matyti, kad jaunuomenė bruzdėdavo prieš normą, ritualizuotą visuomenę, veidmainišką gyvenseną. Tiesa, jos pasiekiamos permainos ne visuomet būdavo sėkmingos, tačiau liudydavo apie žmonijos gyvastingumą.

Kokia situacija Lietuvoje? Ar galimas Didžiosios Britanijos, Graikijos, Prancūzijos scenarijus ir mūsų krašte? Žingsnių šia linkme esama. Pakanka prisiminti 2009 metų sausio 16-ąją prie Seimo surengtas riaušes, kuriose dalyvavo itin daug jaunimo. Po šių įvykių praėjo jau dveji metai, bet klausimas, kodėl jauni žmonės, tikrai neturėję nė menko supratimo apie mokestinę reformą ar antikrizinį planą, išliejo savo įtūžį daužydami langus, provokuodami viešosios tvarkos sergėtojus, skleisdami prievartą, nebuvo nei analizuojamas, nei aptariamas įvairių sričių specialistų. Beje, kaip ir kitas pasikartojantis reiškinys - Gedimino prospekte kasmet vykstančios eitynės, nukreiptos prieš kitataučius. Jų pagrindiniai veikėjai yra jauni žmonės, vedami tautinių aspiracijų. Eitynės visada iškoneveikiamos, bet priežastys, kodėl jaunimas užsikrečia nacionalistinėmis idėjomis, plačiai negvildenamos.

Taigi akivaizdu, kad visuomenė, atsakingos institucijos turėtų labiau pažinti savo jaunosios kartos veidą, jos lūkesčius ir nuostatas. Šiuo požiūriu reikšmingais vertėtų laikyti Pilietinės visuomenės instituto, Švietimo ir mokslo ministerijos paremto Lietuvos pilietinės galios tyrimo rezultatus, paskelbtus šių metų pradžioje. Tie duomenys leidžia žvilgtelėti ir į mūsų jaunuomenės pilietinį portretą.

Klausiami, kaip elgtųsi, jeigu jiems ir jų aplinkos žmonėms iškiltų vietinės reikšmės bėda, pavyzdžiui, greta gyvenamosios vietos būtų norima statyti kenksmingų atliekų perdirbimo gamyklą, apklausos dalyviai dažniau nurodė, kad imtųsi ką nors organizuoti šiai problemai spręsti (31 proc.). Lietuvos jaunimui būdingas optimistiškesnis požiūris į paprastų piliečių galią paveikti visuomenei svarbius sprendimus. Jo pilietinės įtakos suvokimo indeksas siekia 56,5, tuo metu visos visuomenės pilietinės įtakos suvokimo indekso vidurkis - 47 iš 100 galimų. Kitaip tariant, maždaug trečdalis krašto jaunimo yra veiklus ir energingas.

Atrodytų, galima tik džiaugtis tokiais skaičiais - auga visuomenės problemoms neabejinga karta. Tačiau kiti duomenys atskleidžia menką politinį išprusimą. Tik 4 iš 10 jaunų žmonių galėjo nurodyti, kokia Lietuvos politinė organizacija laimėjo pastaruosius rinkimus į Seimą ir kurioje vietoje ši partija yra kairės-dešinės skalėje.

Tai atveria puikią erdvę manipuliuoti. Juk, pasak politologės Ainės Ramonaitės, riaušės kyla dėl politinių žaidimų. Kas nors jas skatina ir kursto, nes nori pakeisti valstybės politinę situaciją. Lietuva visada yra grėsmės akivaizdoje. Neištyrus padėties ir nepadarius tinkamų išvadų, ateityje jai gali tekti susidurti su rimtais socialiniais sprogimais. Todėl didesnis dėmesys jaunimo gyvenimui būtų tik sveikintinas dalykas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"