TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar reikia baimintis radikalų EP rinkimuose

2014 05 23 6:00

Artėjant Europos Parlamento (EP) rinkimams, Europoje vykstantiems nuo vakar, gegužės 22-osios, iki sekmadienio, gegužės 25 dienos, daugelis apžvalgininkų ir įtakingų politikų (tarp jų – Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, EP pirmininkas Martinas Schultzas) išreiškė nerimą dėl galimo populistų ir dešinės radikalų sustiprėjimo. Ar šie būgštavimai turi pagrindo? Galbūt radikalizmo proveržio galima tikėtis ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje?

Pagrindiniai nerimo šaltiniai - po ekonomikos krizės 2009 metais gerokai smukęs pasitikėjimas Europos Sąjunga (ES) ir akivaizdus euroskepticizmo stiprėjimas. Lyginant 2008-ųjų pabaigos (prieš krizę) ir 2013 metų rudens (po krizės) Eurobarometro apklausų rodiklius, visoje ES pasitikėjimas ja gerokai smuko - nuo 47 iki 31 procento. Be to, gerokai pakito pasitikinčiųjų ir nepasitikinčiųjų santykis. Dar 2009 metų pradžioje ES buvo kiek daugiau pirmųjų, o 2013 metų pabaigoje optimistų skaičius nuo skeptikų jau atsiliko daugiau nei 20 procentinių punktų.

Kita vertus, politika besidomintiems žmonėms kelia nerimą radikalios dešinės partijų sėkmė vis daugiau šalių, o ką jau kalbėti apie tas, kuriose tokios partijos stiprios jau keletą dešimtmečių (Norvegija, Austrija). Pavyzdžiui, ilgą laiką be dešinės radikalų funkcionavusios Švedijos ir Suomijos partinės sistemos pagaliau juos „įsileido“ būtent 2009–2014 metais. 2010-aisiais į Švedijos parlamentą pateko ilgą laiką už jos ribų buvę Švedijos demokratai, jie norėtų peržiūrėti šalies stojimo į ES sąlygas, o 2011 metais Suomijoje penktadalį mandatų gavo iki tol neįtakingi „Tikrieji suomiai“. Graikijoje, kur iki finansų krizės apskritai nebuvo stiprių radikalų, šiuo metu parlamente euroskeptines pažiūras deklaruoja tiek radikalios kairės „Syriza“, tiek kraštutiniai dešinieji „Auksinė aušra“.

Atrodo, kad euroskepticizmas leidžia šaknis jau ir antroje ES branduolio valstybėje – Vokietijoje. Remiantis politologų Haroldo D. Clarke'o ir Guy D. Whitteno tyrimu, vokiečiai gana palankiai vertino Angelos Merkel vyriausybės politiką finansų krizės metu. Tačiau ir tai nesutrukdė 2013-ųjų rinkimuose euroskeptinei partijai „Alternatyva Vokietijai“ surinkti 4,7 proc. balsų, o tai reiškė, kad dėl rinkimų slenksčio jie tik per plauką nepateko į Bundestagą. Jeigu ši partija tiek pat paramos gaus EP rinkimuose, ji ten pateks.

Vis dėlto atskirų rinkimų ir šalių atvejų išryškinimas neleidžia objektyviai įvertinti bendrų tendencijų ir radikalios dešinės partijų svorio bendrame Europos partijų žemėlapyje. Remiantis vienu žymiausių kraštutinės dešinės tyrėjų Casu Mudde (Džordžijos universitetas, JAV), finansų krizė nebuvo universaliai palanki tokioms politinėms jėgoms: šalių, kuriose radikali dešinė pagerino rezultatus 2005-2013 metais, yra maždaug tiek pat, kiek valstybių, kur panašioms partijoms ėmė sektis blogiau. Pavyzdžiui, Belgijoje tradicinių ir nuosaikesnių partijų rėmėjai 2010-aisiais turėjo progą džiaugtis. Pirmą kartą nuo 1991-ųjų Flandrijos separatizmą palaikantys radikalūs dešinieji „Vlaams Belang“ parlamento rinkimuose gavo mažiau balsų nei prieš tai vykusiuose.

C. Mudde skaičiavimais, jeigu Europos elektoratas balsuos panašiai kaip praėjusiuose nacionaliniuose rinkimuose, radikalios dešinės partijos Europos Parlamente gaus 34 mandatus, o tai sudarytų 4 proc. vietų šioje institucijoje. Atsižvelgiant į pastarąsias apklausas, palankiausio jiems scenarijaus atveju galėtų būti pretenduojama į apie 50 vietų. Tačiau tai itin optimistinis variantas, mokslininko nuomone, Nacionalinis frontas Prancūzijoje turėtų gauti apie 24 proc. balsų, Nyderlandų laisvės partija - 15, Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija - apie 10. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad dalies Europos šalių, kuriose radikalios dešinės partijos yra gana stiprios, ES tiesiog nėra. Tai - Norvegija ir Šveicarija.

Pastabesni gali atkreipti dėmesį į tai, kad C. Mudde'o pateikiami skaičiai yra gerokai mažesni nei „PollWatch 2014“ prognozės. Pagal jas, euroskeptikų ir radikalių dešiniųjų turinčioms frakcijoms „Laisvės ir demokratijos Europa“ (EFD) bei „Europos konservatoriai ir reformistai“ (ECR) atitinkamai prognozuojamos 40 ir 42 vietos (taigi kartu 82). Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad nė viena iš šių frakcijų nėra nuosekliai radikali. Jose yra politinių jėgų, kurios šiaip jau nėra kraštutinės, pavyzdžiui, Čekijos centro dešinioji Pilietinės demokratijos partija.

Viena vertus, tai išryškina tam tikrą konceptualinę problemą – ką traktuojame kaip kraštutinį radikalizmą, o kas yra tiesiog kiek toliau nuo centro, tačiau dar neperžengiant tam tikros ribos? Kita vertus, tai rodo, kad ši partijų šeima yra gana nehomogeniška, o jos nariai nesutaria tarpusavyje. Čia galima rasti didelį spektrą politinių jėgų, nuo ties fašizmo riba balansuojančios graikų „Auksinės aušros“ iki dešimtį metų (2001-2011 m.) Danijos dešiniąją konservatorių ir liberalų vyriausybę rėmusios Danijos liaudies partijos. Susiskaidymą puikiai atspindi EP – iki šiol nėra vienos, nuosekliai radikalios dešinės (ar tuo labiau euroskeptines) partijas vienijančios frakcijos.

O kaip dėl Lietuvos radikalių dešiniųjų? Kad ir kaip stengtųsi, gana aiškiai šią nišą bandanti užimti Tautininkų sąjunga atrodo blankiai ir šiuose EP rinkimuose tenkinsis vienu ar dviem procentais balsų. Kita vertus, tikriausiai ir toliau EP lietuviams atstovaus partija „Tvarka ir teisingumas“, kuri turi gana aiškių dešiniojo radikalizmo bruožų: pavyzdžiui, itin netolerantišką požiūrį į mažumas, ryškėjantį skepticizmą ES institucijų atžvilgiu ir euru. Didesnė intriga gaubia mandatų kiekį ir konkrečius asmenis: ar iš „tvarkiečių“ į EP važiuos tik Rolandas Paksas, ar prie jo prisidės Juozas Imbrazas, ar Valentinas Mazuronis? O gal vietoj jų pasiseks Petrui Gražuliui, kuris EP tikrai parodytų, kad Lietuva turi radikalų?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"