TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar reikia dotuoti menininkus?

2009 05 11 0:00

Kai kurie Lietuvos kultūros gyvenimo momentai nesikeičia. Valdžia dotuoja rašytojus, menininkus ir kitus kūrėjus, o jie nepatenkinti dotacijų lygiu ir apimtimi.

Tai vėl išryškėjo praėjusį antradienį, kai menininkai protestavo prie Seimo rūmų ir reikalavo atšaukti autorinių mokesčių padidinimą. Iki mokesčių reformos pajamos pagal autorines sutartis buvo apmokestinamos tik 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu, o dabar autorius dar papildomai moka 6 proc. sveikatos draudimo mokestį ir 1 proc. "Sodrai". 2010 ir 2011 metais mokesčiai "Sodrai" dar gerokai padidės. Pasak menininkų, kūryba paprasčiausiai nebeatsiperka.

Mokesčių lengvatos yra dotacijų rūšis. Pernai honoraro ir atlyginimo apmokestinimo normos mažai skyrėsi, bet prieš ketverius metus pajamų mokesčiai paprastiems mirtingiesiems sudarė 33 proc., o honorarai buvo apmokestinami tik 15 proc., tai yra daugiau negu perpus mažiau. Nebūta jokių kitų privalomų mokesčių. Šiuo atžvilgiu kūrėjai buvo valdžios lepinami, ir to nepakeičia faktas, kad šia lengvata piktnaudžiavo advokatai, notarai, architektai, sportininkai ir įvairūs atlikėjai.

Beveik visos pasaulio valstybės vienu ar kitu pavidalu dotuoja kultūrą ir beveik visų šalių menininkai nepatenkinti valdžios parama, nes ši, jų nuomone, yra perdėm vargana ir perdėm saistoma visokiausių reikalavimų bei apribojimų. Idealiame pasaulyje menininkams būtų teikiamos maksimalios dotacijos ir minimali priežiūra. Tikrovėje reikia tenkintis įvairiais kompromisais.

Tarybų valdžia dosniai ir visapusiškai "rūpinosi" kultūrine inteligentija. Didžiuliai honorarai, premijos, valstybiniai apdovanojimai, komandiruotės, kelialapiai į kurortus ir užsienio šalis glostė Parnaso atstovų savimeilę. Bet valdžios globa turėjo labai didelę kainą. Kompartijos pareigūnai nuolat nurodinėjo, kas leistina, kas neleistina, kas privaloma.

Kapitalistinės santvarkos valstybėje paprastai nėra nei ideologinių varžtų, nei cenzūros, valdžia nenurodo, ką ir kaip kurti. Tačiau lemiamą žodį turi vartotojai ir rinka, o jie apskritai abejingi menui, ką savo kailiu patyrė ir Lietuvos kūrėjai. Sumažėjo honorarai, knygų tiražai, kultūros renginių lankymas. Skundžiamasi, kad žmonės nebesidomi aukštąja kultūra, tenkinasi prastais romanais, popmuzika, televizijos serialais ir kitokiomis pramogomis.

Per anksti skelbti kultūros merdėjimą. Nėra ko apgailestauti, kad nebespausdinami sovietų valdžios išlaikytų grafomanų ir ideologijos klapčiukų darbai. Jei rašytojas nepajėgia parašyti knygos, kuri sudomintų skaitytojus, jei nėra paklausos tapytojo ar muziko kūrybai, jie turėtų pagalvoti apie kitą profesiją, pavyzdžiui, mokytojavimą. Salomėja Nėris ir Antanas Miškinis buvo mokytojai, o Jonas Aistis -banko raštininkas.

Daugelis vaikinų norėtų būti krepšinio profesionalai. Bet iš krepšinio pragyvena tik tie, kurie pajėgia patekti į profesionalias komandas, o šių yra tiek, kiek gali išsilaikyti finansiškai. Kiti krepšinio entuziastai randa kitokius darbus, nes valdžia mokesčiais neišlaiko mėgėjų krepšinio lygų. Tikrovė greitai priverčia dainininkėmis ar modeliais norinčias tapti merginas ieškoti kito darbo. Kodėl menininkams turėtų galioti kitokios taisyklės?

Aiškinama, kad nesusipratimas vertinti kultūrą pragmatišku, vartotojišku požiūriu, kultūros vertybes tapatinti su prekėmis, kūrėjus - su amatininkais ar paprastais darbininkais, kurie gamina objektus rinkai. Be dotacijų esą sumažės menininkų, nukentės Lietuvos kultūra, mūsų vaikai ir vaikaičiai paveldės nuskurdusį ir nualintą dvasinį gyvenimą.

Skeptiškai vertinu šią niūrią prognozę. Su kai kuriomis išimtimis gabiausi menininkai sulaukia kritikų, ilgainiui ir paprastų žmonių pripažinimo, tad pajėgia pragyventi iš savo darbų. Gal vienas kitas talentingas menininkas po pirmų komercinių nesėkmių ir atsisako kūrybos, bet vargu ar tai kenkia tautos kultūrai arba dvasiniam gyvenimui. Prisiminkime, kiek daug buvusių lietuvių "literatūros klasikų" jau beveik nebeskaitomi, lyg jų niekada nebuvo ir jie niekada nerašė.

Yra optimistų, manančių, kad turtingesnės Vakarų valstybės rado aukso vidurį tarp rinkos abejingumo ir autoritarinių šalių laisvę žlugdančios globos. Jos esą dosniai dotuoja meną, bet be cenzūros ir kitų iškraipymų.

Tačiau Lietuva greit nepasieks jų gyvenimo lygio, tad dar ilgai turės teikti pirmenybę labiau degantiems socialiniams klausimams. Ir šių valstybių kultūros viršūnės sulaukia priekaištų dėl perdėto konservatizmo, polinkio dotuoti žinomus ir sėkmingus menininkus, o ne pradedančius inovatorius. Vokiškai kalbančiose šalyse pastatytos operos vidutiniškai parašytos prieš šimtmetį. Kaip ir visur, nepaprastai daug lėšų suėda visokie biurokratai, valdininkai ir kultūros kuruotojai.

Liudvikas Jakimavičius Bernardinai.lt išspausdintame straipsnyje "Kultūros saulėlydis" ragino pertvarkyti Kultūros ministerijos biurokratiją, kuri suryja didesnę dalį projektui skiriamų pinigų, "kad tiems, kurie tą projektą kuria, po daugybės mėsmalių ir lėšų distiliacijų ateina menki trupiniai - geriausiu atveju dešimtadaliai". Jeigu taip yra, būtina reikalauti, kad Finansų ministerija supaprastintų, padarytų skaidresnes projektų finansavimo ir priežiūros priemones.

Skulptoriai skundžiasi, jog į jų honorarus įskaičiuojamos, tad ir apmokestinamos, tokios sąnaudos kaip ąžuolas, metalas ar kitos medžiagos. Nesuprantama, kodėl Kultūros ministerijos biurokratai seniai neparengė honoraro sutarties, kuri leistų apmokestinti tik menininko darbą, o ne būtinas sąnaudas, modelio. Be abejo, yra daug kitų konkrečių priemonių, kuriomis būtų galima gerinti menininkams sąlygas.

Kiekvienu atveju Lietuvos menininkai turėtų mažiau verkšlenti, kukliau vertinti savo svarbą tautos klestėjimui, liautis reikalavę ypatingo dėmesio ir susitaikyti su tuo, kad jiems irgi reikia mokėti tuos pačius mokesčius, kuriuos moka paprasti žmonės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"