TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar reikia pasmerkti ES realistinę politiką?

2016 02 16 9:00

Jau tapo įprasta kalbėti, kad Europos Sąjunga (ES) šiandien susiduria su daugybe iššūkių – migracijos krizė, neišspręsti euro zonos ekonominio stabilumo klausimai, ES institucinės sąrangos galvosūkis...

Tarp jų reikėtų paminėti dar vieną problemą, kuri savo mastu neprilygsta prieš tai minėtoms, bet gali smarkiai paveikti Lietuvos kaimynystės regioną. Tai – ES santykių su Baltarusija klausimas.

Per artimiausią mėnesį ES turės apsispręsti, ką daryti su sankcijomis Baltarusijai. Teisiškai jos vis dar egzistuoja, bet šiuo metu yra laikinai suspenduotos. Norint geriau perprasti šį galvosūkį, reikia įvertinti, kaip dabartinę Baltarusijos padėtį mato pati Europa.

Europa mato, kad šiemet pildosi Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pranašystė, kad šie metai bus patys sunkiausi nepriklausomos Baltarusijos istorijoje. Tai įrodo Baltarusijos ekonominė padėtis. Pernai Baltarusijos ekonomika susitraukė 3,9 proc., Baltarusijos rublio vertė smuko 60 proc., o metinė infliacija praeitų metų gruodžio mėnesį šalyje siekė 12 proc. 2016 metais . neprognozuojamas ekonominis augimas, o net jeigu jis įvyktų, vargu ar siektų daugiau negu 1 proc. Ši situacija nėra nulemta vien tik smukusios naftos kainos ir krizės Rusijoje. Tai yra taip pat neefektyvios valstybinės ekonomikos padarinys.

Kita vertus, ši ekonominė padėtis, priešingai nei galima būtų tikėtis, kol kas nesukelia jokių politinių problemų A. Lukašenkai, kuris jaučiasi pakankamai tvirtai savo poste. Jam pavyko palyginti lengvai laimėti prezidento rinkimus. Nors jis sulaukė įprastos kritikos dėl rinkimų neskaidrumo, jam pavyko išvengti protestų dėl suklastotų rinkimų ir jis nesiėmė žiaurių represijų prieš opoziciją, o politinių kalinių paleidimas pagerino santykius su Vakarais ir suteikė postūmį Baltarusijos bandymams balansuoti tarp Rytų ir Vakarų.

Baltarusijos prezidentas taip pat gali būti ramus dėl savo politinės padėties, kol Baltarusijos opozicijos būklė yra tokia beviltiška. Norint tuo įsitikinti neverta daug kalbėti apie jos susiskaidymą, neorganizuotumą ar lyderių trūkumą. Užtenka tiesiog peržvelgti, kaip opozicijos atstovai komentavo praėjusių metų Nobelio literatūros premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič pasirodymą per apdovanojimo ceremoniją Stokholme. Nemaža jų dalis kritikavo S. Aleksijevič už tai, kad ši per mažai peikė A. Lukašenką ir V. Putiną, per mažai kalbėjo apie Baltarusiją, per mažai šnekėjo baltarusiškai, nepapasakojo Vakarų pasauliui apie Baltarusijos opozicijos sunkią kovą už laisvę. Kai kurie opozicijos veikėjai kritikavo S. Aleksijevič net už tai, kad ji neapsivilko tautinės „vyšyvankos“ (baltarusių tautinių marškinių). Tai rodo, kad Baltarusijos opozicija nesugebėjo pasinaudoti šiuo visai šaliai svarbiu įvykiu ir patraukti S. Aleksijevič (nesvarbu, kad iš tiesų ji yra rusiškojo pasaulio atstovė) į savo pusę, be to, kad didžioji dalis šiandieninės Baltarusijos opozicijos išgyvena idėjų badą.

Europa taip pat mato, kad Baltarusijos gyventojai nemato ES nieko gero ir netrykšta entuziazmu į ją integruotis. Praėjusių metų pabaigoje nepriklausomo socio-ekonominių ir politinių studijų instituto atlikta apklausa parodė, kad net 56,1 proc. baltarusių nepritaria šalies integracijai su ES, o šią kryptį palaiko tik 19,8 proc. šalies piliečių. Esant tokiai padėčiai, negalima kalbėti ne tik apie potencialią Baltarusijos narystę ES, bet ir apie asociacijos sutartį su ES ar gilesnį angažavimąsi į Rytų Partnerystės programą.

Kita vertus, Europa pastebėjo, kad Baltarusijos vadovybė, po Rusijos karinį išpuolį prieš Ukrainą, pradeda suvokti iš Rusijos kylančią grėsmę. Nors šios šalys yra glaudžiai susijusios karine, ekonomine, politine ir kultūrine prasme, A. Lukašenkos prielankumas baltarusių kalbai, priešinimasis Rusijos planams įsteigti naują Rusijos karinę bazę Bobruiske, dialogo su Vakarais mezgimas ir bandymas užimti taikdario vaidmenį Rusijos-Ukrainos konflikte, rodo Baltarusijos norą stabdyti suartėjimo su Rusija procesą. Iš Maskvos pusės galima taip pat pastebėti ir padidėjusio spaudimo Baltarusijai ženklų, kurie rodo Maskvos nepasitenkinimą ne visišku A. Lukašenkos paklusnumu. Bene pats ryškiausias pavyzdys – „Sausio 25-osios komiteto“ sukūrimas, kuriam vadovauja vienas iš buvusių vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“ vadų Igoris Strelkovas. Vienas iš komiteto skelbiamų tikslų yra sujungti Baltarusiją, Ukrainą ir Rusiją į vieną valstybę.

Taigi, koks vaizdas matomas Europai žvelgiant į dabartinę Baltarusijos situaciją? Šalį valdo diktatorius, prieš kurį visuomenė artimiausiu metu nesiruošia sukilti ir nedega noru perimti europietiškas vertybes bei pasukti savo šalį Vakarų kryptimi. Baltarusija šiuo metu yra Rusijos įtakos zonos dalis ir kol kas negalima puoselėti planų apie Baltarusijos eurointegraciją. Ir ligšiolinė ES politika Baltarusijos atžvilgiu nė kiek nepakeitė šios situacijos.

Kita vertus, Baltarusijos ekonominės bėdos ir suvokta Rusijos grėsmė paskatino ją gerinti santykius su Vakarais ir bandyti balansuoti tarp Vakarų ir Rytų. Daugiausia, ko gali tikėtis Europa – pristabdyti Baltarusijos suartėjimą su Rusija ir suteikti daugiau svertų Baltarusijai vykdyti neutralesnę užsienio politiką, šitaip mažinant Rusijos įtaką regione.

Europa taip pat užduos sau klausimą: kas bus po A. Lukašenkos? Baltarusijos opozicija didžiąja dalimi nėra vakarietiška, o nemaža jos dalis yra ir nacionalistinė. Taip pat negalima atmesti varianto, kad įvykus demokratinėms permainoms į valdžią Baltarusijoje demokratiniu būdu ateis prorusiškos jėgos. Šis scenarijus nėra geresnis už dabartinį Lukašenkos valdymą. Tad nesant perspektyvų ir aiškios alternatyvios jėgos, į kurią galima būti atsiremti, Europa greičiausiai pripažins, kad mažesnis blogis bus bendrauti su neblogai pažįstamu dabartiniu prezidentu. Todėl nereikėtų stebėtis, jei ES savo politikoje Baltarusijos atžvilgiu pradės daugiau vadovautis realpolitik principais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"