TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar reikia remti žemės ūkį

2014 08 22 6:00

Rusijai įvedus žemės ūkio produkcijos draudimą įvežti iš Europos Sąjungos, JAV ir kitų valstybių, suskubta diskutuoti apie šio veiksmo pasekmes Lietuvos ūkiui ir konkrečiai atskiriems žemės ūkio sektoriams. 

Siūlomi įvairūs variantai, vienas jų - sumažinti PVM mokestį. Klausimas tikrai diskutuotinas ir nevienareikšmis, o per vieną TV žinių laidą vieno Lietuvoje veikiančių bankų vyriausiasis ekonomistas išreiškė nuomonę, neva nereikėtų mokesčių mokėtojų pinigais remti vienos kurios nors verslo šakos, prisiimti už ją rizikos ir pan. Iš principo gal ir būtų galima sutikti. Tačiau jei prisimintume pastarąją pasaulinę finansų krizę, iš esmės sukeltą bankų lengvai dalytų paskolų, ir kaip jie buvo gelbėjami valstybės, t. y. mokesčių mokėtojų pinigais, norėtųsi paklausti, kodėl tuomet nė vienas bankininkas neprakalbo, kad nereikėtų gelbėti bankų, kurie nemoka tvarkytis ir įvertinti rizikų. Savaime suprantama, iš karto galima sakyti, kad bankų sektorius yra tarsi žmogaus kraujotaka, t. y. gyvybiškai svarbus šalies ekonomikos raidai, jos stabilumui. Su tuo tenka sutikti. Bet jei jau nuosekliai einama liberalizmo keliu, kodėl įstojus į euro zoną iš karto reikės mokėti į stabilizavimo fondą, kuris irgi bus skirtas toms valstybėms, kurios nesusitvarko ir negeba tinkamai vertinti rizikos. Juk iš esmės už jų neūkiškumą turės mokėti kitų valstybių mokesčių mokėtojai. Tačiau čia kalbos apie liberaliąją ekonomiką kažkodėl dingsta, o bankai labai entuziastingai pasisako už euro įvedimą. Greičiausiai bankai labai aiškiai mato savo naudą, nes šiuo atveju rizika pirmiausia jiems sumažėja.

Tačiau, grįžtant prie žemės ūkio reikalų, esu įsitikinęs, kad šio sektoriaus išsaugojimas yra neką mažiau svarbus ne tik šalies ūkiui, bet ir valstybės, tautos socialinei raidai. Visų pirma norisi pabrėžti, kad pasaulio istorija rodo, jog tos visuomenės, kuriose dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo plėtojamas žemės ūkis, nedarė ir civilizacijos progreso, t. y. civilizacijos ir militaristinė plėtra nepastebima tose visuomenėse, kur egzistuoja bado grėsmė. Kai ūkininkai tapo pajėgūs pagaminti daugiau nei reikia jiems patiems, kitiems atsirado galimybė užsiimti kitokia veikla, atsirado visuomenės sluoksniavimasis ir galimybė užsiimti kitokia veikla: radosi architektai, menininkai, teisininkai, kariai. Našus žemės ūkis leido valstybėms išlaikyti reguliarią kariuomenę, kuri saugojo tos visuomenės sukurtas architektūrines, menines ir kitokias kultūrines materialines bei nematerialines vertybes.

Šiuo metu, savaime suprantama, padėtis yra gerokai pasikeitusi, tačiau nors žemės ūkis tiesiogiai nesukuria didelės pridėtinės vertės šalies ekonomikoje, visgi reikėtų atkreipti dėmesį, kad apskritai Vakarų šalyse tie 5 proc. žemės ūkio darbuotojų dar sukuria apie 20 proc. darbo vietų kituose sektoriuose, veikiančiuose aplink žemės ūkį. Kokią įtaką šalies socioekonominei raidai daro sėkmingai sutvarkytas žemės ūkio sektorius, labai taikliai aprašyta Aušros Maldeikienės straipsnyje „Kaip patekti į turtuolių rojų?“ Jame, lyginant atskiras Pietryčių Azijos šalis, teigiama, kad ten, kur žemės ūkis buvo paliktas laisvai rinkai veikti, susikūrė labai pelningas bankų sektorius ir technologiškai atsilikęs pramonės sektorius (Indonezija, Tailandas), ir atvirkščiai (Pietų Korėja, Japonija, Taivanas). Tie, kurie domisi parama besivystančioms valstybėms, irgi žino, kad paramos prioritetai šioms šalims taip pat keičiasi. Anksčiau milijardinė parama buvo skiriama įvairioms sritims, tik ne žemės ūkiui. Tačiau skurdo įveikti kaip nepavyko, taip ir nepavyksta. Galiausiai suprasta, kad norint padėti joms išbristi iš skurdo ir bado tose valstybėse pirmiausia reikia sutvarkyti žemės ūkio sektorių (nuosavybės reikalus, pirmines technologijas, konsultavimą), nes jis atlieka buferio vaidmenį socioekonominėje raidoje. Kaip teigiama A. Maldeikienės rašinyje, sutvarkytas žemės ūkis sudaro prielaidas sėkmingai plėtoti pramonę.

Žemės ūkio sektorius taip pat suvaidino pagrindinį vaidmenį Europos integracijos procese. Bendroji žemės ūkio produktų rinka buvo įgyvendinta pirmiausia, jos pagrindu bendros rinkos kūrimas buvo plečiamas į kitus sektorius. Šiuo metu ES bendroji žemės ūkio politika keičiama į kaimo plėtros politiką, kurios tikslas - kaimo aplinkoje socialinę išlaikyti struktūrą, kad kaimas būtų gyvybingas, o kaimo visuomenė gebėtų regeneruotis. Vakarų Europoje seniai pasikeitė požiūris į žemės ūkį, jis nebėra traktuojamas vien kaip maisto produktų tiekėjas miestui.

Europinis žemės ūkio modelis tuo ir skiriasi nuo latifundinio, kad suprantamas žemės ūkio socialinis vaidmuo susijęs su kraštovaizdžio, tradicinių amatų, nematerialiojo kultūros paveldo išsaugojimu. Tiems, kas bent kartą yra buvęs Alpėse, turbūt nesunku įsivaizduoti, kaip atrodytų kalnų šlaitai, jei ten nebūtų paramos ūkininkaujantiesiems nepalankiomis sąlygomis. O kokį poveikį tai darytų turizmo sektoriui? Kas būtų vynininkystės regionai be vynuogynų ir koks būtų, pavyzdžiui, Prancūzijos įvaizdis? O Olandija be savo gėlių? Dabar belieka pagalvoti apie Lietuvos kaimą, jo kraštovaizdį, apie Vilnių, ūkių struktūrą, kaimo demografinę padėtį ir tik tuomet paklausti, „kas paskui?“ Galiausiai naujo lietuviško filmo „Nematomas frontas“ kontekste galima prisiminti, kad dauguma pokario partizanų buvo kaimo žmonės, išsaugoję tautos dvasią ir kovoję už savo žemę bei tautą.

Žemės ūkis yra specifinis sektorius, reikalaujantis didelių kapitalo investicijų ir labai inertiškas. Todėl čia reikia elgtis labai atsargiai ir toliaregiškai, nes sužlugdžius jį bus padaryta didelė žala visuomenei ir šalies ekonomikai (tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai). O atkūrimas kainuos labai brangiai ir truks ilgai!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"