TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar reikia užrakinti meilę?

2012 10 09 5:58

Mada, sakoma, labai panaši į ligą. Jau kai užpuola - tai lyg gripo epidemija.

Dažnai žingsniuodamas senuoju tiltu į Žvėryną, matau ant jo turėklų gausėjant spynų. Kai kurios jų - net su išgraviruotais dviem vardais. Tai turi patvirtinti amžinai sujungtą meilę, nes jos nebeįmanoma "atrakinti", kai raktas išmetamas į Nerį. Ateities archeologams bus didelė mįslė, kai upės dumble arba jos išdžiūvusioje vagoje ras šimtus raktų ir nė vienos spynos. Didžiausia "meilės spynų" koncentracija yra Lietuvos sostinėje Vilniuje. Populiariausi - Baltasis ir Užupio tiltai.

Ši mada Lietuvoje prasidėjo 1992 metais, kai knygynuose pasirodė į lietuvių kalbą išverstas italų rašytojo Federico Moccios romanas "Trys metrai virš dangaus". Pagrindiniai jo herojai, kabindami spyną ant tilto, prisiekinėjo vienas kitam amžiną meilę. Italijoje ši knyga išleista trim dešimtmečiais anksčiau, iš ten ir kilo "meilės spynų" manija, išplitusi po visą pasaulį. Ypač šis ritualas patiko vokiečiams, prancūzams, rusams, latviams, net tolimiesiems kinams.

Ant miestų tiltų ir tvorelių per dešimtmečius buvo milijonus kartų užrakinta meilė - įvairių šalių įsimylėjėliai pasidavė tradicijai patikėti jausmus saugoti metalinėms spynoms. Lietuvoje šiuo masiniu papročiu labiausiai užsikrėtė jaunavedžiai. Jie nuotakos nešimo per tiltą tradiciją dažnai papildo "meilės spynomis". Tik ar tai iš tikrųjų padeda išsaugoti meilę?

Teko matyti ir spyną su lanku nuo dviračio. Tai praktiško žmogaus pramanas. Turbūt kai jis myli, spyną pritvirtina ant tilto, o kai ne - pasiima prirakinti dviratį. Matyt, turi du raktus: vieną išmetė į upę, kitą naudoja esant reikalui. Gal jis jau sulaukė ir sekėjų? Juk tikrai patogu: myli - spyna ant tilto, atvėsus jausmams - naudoji pagal tiesioginę paskirtį.

Vengrai spynomis simboliškai pradėjo rakinti ne tik meilės, bet ir kitus įsipareigojimus vienas kitam. Pavyzdžiui, spynos kabinamos siaurose gatvelėse aplink Pečo miesto katedrą. Taip sutvirtinama draugystė, pasižadėjimai laiku grąžinti skolas ir kiti svarbūs įžadai.

Kilo mintis, kad vengriškuoju pavyzdžiu dar suspėtų pasinaudoti dutūkstantinis tuntas kandidatų į naująjį Seimą. Kiekvienas galėtų išgraviruoti ant spynos po svarbiausią pažadą rinkėjams su vardu, pavarde ir prirakinti ant netolimų Seimo rūmams tiltų - trijų Žvėryno, Geležinio Vilko, Baltojo ar Žaliojo. Galima ir savo rinkimų apygardose, jeigu ten yra tiltų. Taip būtų konkrečiai išreikšta (ir prirakinta) meilė brangiajam elektoratui arba, prakilniai tariant, tautai. Galėtų įsipareigojimus valstybei įamžinti ir Seimo, Vyriausybės galvos, partijų lyderiai, ministrai.

Patekusiesiems į Seimą neišvengiamai tektų pažadus vykdyti, nes nuo įrėžtųjų ant metalo nebus galima išsisukti, kaip nuo pasakytų per radiją, televiziją ir išgaravusių su rinkimų laidos pabaiga. Tačiau, turint galvoje greitą naujųjų seimūnų "aklimatizavimąsi" prie dvejopų standartų, gali atsirasti ir tokių, kurie pasiliks atsarginį raktelį, kad galėtų pažadų spyną po rinkimų patyliukais nusikabinti. Kaip tas gudrutis dviračio laikiklį nuo senojo Žvėryno tilto.

Tiesa, jeigu visi kandidatai pakabintų "meilės tautai spynas" ant vieno tilto, jo lauktų liūdnas likimas. Panašiai kaip Biržos tilto Klaipėdoje. Mat prieš keletą metų už beveik 5 mln. litų restauruotas šis statinys tapo tarsi magnetu, traukiančiu vis daugiau spynų kabintojų. Joms rūdijant gadinamas ne tik estetinis vaizdas, bet ir tilto konstrukcijos. Spynų prikabinta tiek, kad dar užpernai tilto prižiūrėtojai turėjo bent dalį jų nupjauti. Spynos šalintos ir pernai, bet jos toliau dygsta kaip grybai po lietaus, ypač vasarą, kai švenčiama daugybė vestuvių.

"Tilto konstrukcijos amortizuoja vibraciją, sukeliamą per jį važiuojančių automobilių. Kaskart riedant transporto priemonei tiltas sujuda, o spynos nuo vibracijos trankosi į turėklus ir juos pažeidžia. Be to, dauguma jų yra surūdijusios, todėl rūdys persimeta ir ant konstrukcijų", - aiškina specialistai.

Uostamiestyje svarstoma idėja patrauklioje senamiesčio dalyje įrengti specialią vietą, kur ant simbolinių medžių ar kitokių meninių stovų žmonės galėtų "užrakinti" ne tik savo meilę, bet ir problemas...

Neseniai trečiame pagal dydį Suomijos mieste Tamperėje kilo skandalas - po nakties nuo miesto tilto dingo visos čia kabėjusios "meilės spynos". Netrukus paaiškėjo, kad spynas nupjovė ir į vieną skulptūrą sulydė menininkų grupė, pasivadinusi "One Love" ("Viena meilė").

Menininkai tikino, kad, sulydydami sunkų plieno luitą iš įsimylėjusių porų sukabintų spynų, jie norėję sukurti meilės, kaip vienijančios jėgos, simbolį, kuris anaiptol nesunaikina jos priesaikų. Tačiau jaunieji suomiai tuo labai pasipiktino, o kai kurie net pagrasino susidoroti su šios idėjos autoriais. Siekdami kaip nors nubausti meilės simbolių naikintojus, aktyvistai bandė imtis teisinių priemonių, bet paaiškėjo, kad tokios spynos traktuojamos kaip pamestas turtas, kuris niekam nebepriklauso.

"Meilės spynų" mada netruko sudominti verslininkus, kurie ne tik puolė įsimylėjėliams tiekti įmantrias, įvairių spalvų, formų, puošybos elementais išmargintas spynas, bet ir sukūrė virtualią meilės užraktų "kabinimo" galimybę. Susimokėję tris eurus, interneto svetainės lankytojai gali pasirinktame mieste "pakabinti" spyną su savo užrašu, nuotrauka.

Užsikrėsti šia romantiška mada ar ne - kiekvienos mylinčios poros pasirinkimas. Svarbiausia, kad du žmones siejanti meilė - su spyna ar be jos - ištvertų visus sunkumus.

O ką apie tai mano įkopsiantieji į valdžios olimpą? Juk ant jų pečių guls ir rūpesčiai dėl meilės, tai yra dėl sunkėjančių šalies demografinių problemų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"