TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar rengiamasi Lietuvą išduoti?

2010 09 13 0:00

Lietuviai mėgsta sąmokslo teorijas. Jomis pasikliauja aiškindami vidaus ir užsienio politikos klausimus, ypač jei galima įžvelgti Rusijos ir jos specialiųjų tarnybų interesus ar kėslus. Kliūva ir Lietuvos užsienio partneriams, kurie esą negerbia Lietuvos, pažeidžia valstybės interesus ar ketina ją išduoti.

Dėl pastangų gerinti santykius su Rusija į sąmokslo teoretikų taikiklį seniai pateko prezidentas Barackas Obama. Santykių normalinimas laikomas pirmuoju žingsniu išdavystės ir Lietuvos interesų aukojimo link. Nuogąstaujama dėl Molotovo ir Ribbentropo pakto pasikartojimo, bet patogiai primirštama, kad ne Amerika, o Vokietija dalyvavo sąmoksle su Maskva, ir kad JAV niekada nepripažino Lietuvos inkorporavimo į SSRS.

Paprastai neverta kreipti dėmesio į sąmokslo teorijas. Tačiau praėjusią savaitę "Atgimimo" straipsnyje "Lietuva - pilkojoje zonoje" Indrė Makaraitytė paskelbė tai, ką laikyčiau klasikiniu sąmokslo teorijos pavyzdžiu. Esą Amerika, siūlydama Rusijai konvencinių ginklų mažinimo sutartį, palieka Baltijos šalis demilitarizuotas, įvardydama tai kaip "jautriąją zoną" (angl. sensitive zone), o Rusija savo ruožtu išveda kariuomenę iš Kaliningrado srities. Tai nėra I.Makaraitytės prasimanymas. Autorė tik perpasakoja tai, ką jai privačiai aiškino kai kurie Lietuvos diplomatai. Šie galimi mainai paaiškina, kodėl prezidentė Dalia Grybauskaitė šaltokai laikosi JAV atžvilgiu ir kodėl atsisakė vykti į Prahą susitikti su B.Obama. Diplomatų nuomone, tokia nuostata esą labai sveikintina ir vienintelė Lietuvos išeitis. Po kelių dienų I.Makaraitytės interviu prezidentė paminėjo, kad JAV ir Rusijos nusiginklavimo derybos "gali neatitikti Rytų Europos ir Baltijos šalių regiono interesų".

Nežinau, ką diplomatai turėjo omenyje, kalbėdami apie Baltijos valstybių demilitarizavimą. Bet tiesiog neįsivaizduojama, kad JAV susitartų su Rusija dėl Baltijos šalių ginklavimosi lygio ar kad Rusija sutiktų išvesti savo karius iš Kaliningrado. Netikiu, jog Baltijos valstybės leistų kitiems lemti jų gynybos politiką, net jei būtų didelis spaudimas. Šiam sandoriui nepritartų NATO. Santarvėje galioja veto teisė, o tokiam siūlymui atkakliai priešintųsi ne tik Lietuva, Latvija, Estija, bet ir daugelis Rytų Europos kraštų. Šios šalys supranta, kad Baltijos valstybėms tapus derybų objektu, jos irgi galėtų sulaukti panašaus likimo. Rimtesnis mėginimas prastumti tokius mainus reikštų NATO, kaip veiksmingos organizacijos, galą. Būtų sunaikintas narių tarpusavio pasitikėjimas, kuriuo grindžiama

santarvė. Labiau pažeidžiamos šalys skubiai ieškoti kitų būdų savo saugumui užtikrinti.

Amerika nelaimėjo šaltojo karo, neprastūmė NATO plėtros į Rytų Europą, kad staiga atsižadėtų šių laimėjimų, siekdama susitarti su gerokai susilpnėjusia Rusija. Susitarimai dėl ginkluotės apribojimo Amerikai naudingi, bet ne būtini. Jie itin svarbūs Rusijai, kuri neturi finansinių išteklių dalyvauti ginkluotės varžybose su Vakarais.

Aiškinama, kad dabar, kai B.Obamai nesiseka įgyvendinti savo užsienio politikos siekių, kai smunka jo populiarumas, prezidento aplinka karštligiškai ieško nors vieno laimėjimo, ir juo esą galėtų būti susitarimas su Rusija. Taip samprotaujantys asmenys neišmano JAV politikos. Per rinkimų kampaniją Respublikonų partija, kuri jau daugiau kaip pusę amžiaus vaizduoja esanti pagrindinė JAV saugumo ir karinės galybės sergėtoja, kritikavo B.Obamą už neva per didelį nuolankumą Rusijai. Priekaištai nesulaukė platesnio atgarsio, nes buvo nepagrįsti. Jei Jungtinių Valstijų prezidentas siektų susitarti su Rusija Baltijos valstybių sąskaita, sukiltų respublikonai. B.Obama sulauktų griežtos ir savo partijos narių kritikos. Amerikiečiai nelaikytų tokio susitarimo laimėjimu, prezidento populiarumas smarkiai smuktų, o ne pakiltų. Pagaliau juk Senatas turi patvirtinti sutartis su užsienio šalimis, bet joks prezidentas negebėtų prastumti susitarimo, kuris pakirstų NATO veiksmingumą. B.Obama ir jo komanda nėra politiniai savižudžiai.

Lietuvos diplomatai aiškina, kad JAV valstybės departamentas ir užsienio reikalų ministrė Hillary Clinton esą gerai supranta padėtį Rytų Europoje, bet naivūs B.Obamos patarėjai neišmano šių reikalų.

Lietuvoje nuolat linksniuojamas JAV patiklumas, dažnai manoma, kad gudrūs ir patyrę sovietų diplomatai gali lengvai apgauti Vašingtoną. Bet juk amerikiečiai, ne sovietai laimėjo šaltąjį karą. Vašingtonas taip kietai primetė savo sąlygas Rusijai, kad net Vakarams draugiškai nusiteikęs buvęs Rusijos užsienio reikalų ministras Andrejus Kozyrevas priekaištavo amerikiečiams, kaip esą "nemalonu klausytis, kai pranešate, ką darysite, nepaisydami, ar tai mums priimtina, ar ne. Bet peržengiama riba, kai aiškinate, kad mums naudinga vykdyti jūsų nurodymus". Tai, jog Rusija ne kartą buvo verčiama nusilenkti amerikiečių įvykdytiems faktams, iš dalies paaiškina, kodėl pažemintais jautęsi rusai pritarė kietai Vladimiro Putino užsienio politikos linijai.

Gal esama nesutarimų tarp B.Obamos aplinkos ir Valstybės departamento, nors dešimtmečius trunkančios kalbos apie tokios rūšies nesutarimus paprastai būna nepagrįstos. Beveik kiekvienas prezidentas žada keisti savo pirmtako politiką, bet pagrindinės JAV užsienio politikos gairės yra nuolatinės. Sunku įsivaizduoti du prezidentus, kurių pasaulio ir užsienio politikos vizijos daugiau skirtųsi negu B.Obamos ir George'o W.Busho. Tačiau JAV kariai tebėra Irake, Vašingtonas neatmeta galimybės smogti Iranui, gerėja jo santykiai su Izraeliu, Gvantanamo kalėjimas neuždarytas.

Amerikos politika Baltijos valstybių atžvilgiu yra seniai nusistovėjusi, ją palaiko abi pagrindinės politinės partijos. Net jei B.Obamos patarėjai norėtų tai keisti (nors netikiu), jie žino, kad nepopuliarus prezidentas nesugeba to padaryti. Tad ir nesistengs.

Lietuvos diplomatų scenarijus yra neįtikimas, bet, turiu pripažinti, kad jie - ten, o aš čia, ir kad jie turi man neprieinamos informacijos bei šaltinių. Vis dėlto kažko diplomatai nesupranta. Tad tebemanau, jog prezidentė be pagrindo praleido progą išgerti šampano Prahoje.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"