TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar rengti referendumą?

2012 07 16 5:30

Šiandien neeilinėje Seimo sesijoje bus svarstomas vienintelis klausimas - ar reikia rengti referendumą dėl naujos atominės elektrinės (AE). Yra svarių argumentų už ir prieš referendumą.

Lietuva yra demokratija, o demokratijoje lemiamą žodį turi tarti šalies piliečiai. Dabarties sąlygomis tiesioginė demokratija yra neįmanoma. Todėl išrenkami Seimo ir savivaldybių tarybų nariai bei prezidentas, jiems patikėta atstovauti rinkėjų interesams. 

Ne visi įstatymai yra lygiai svarbūs, ir kai kuriuos teisiškai sudėtingus ar ypatingesnių žinių reikalaujančius įstatymus veiksmingiau, gal net geriau sprendžia išrinktieji atstovai. Bet sprendžiant opiausius klausimus reikia itin įsiklausyti į piliečių nuomonę, sukurti optimalias sąlygas jiems išreikšti savo nuostatas. Bene geriausias būdas sužinoti, ką mano rinkėjai, - tiesiogiai į juos kreiptis rengiant referendumą.

Naujos AE statyba nėra eilinis klausimas. Tai itin brangus, ilgalaikis, įpareigojantis ir kai kuriais atžvilgiais net pavojingas projektas. Avarija atominėje jėgainėje gali sukelti katastrofiškų pasekmių, ypač tokiai mažai šaliai kaip Lietuvai. Kita vertus, sėkmingai veikianti jėgainė mažiau negu tradiciniai elektros gaminimo būdai teršia gamtą.

Visada kyla klausimas, kiek Seimas atstovauja savo rinkėjams, parlamentarai teikia pirmenybę savo ar savo rinkėjų interesams. Nenoriu teigti, kad parlamentarai taip šiurkščiai sau kelia šį klausimą, ar kad sąmoningai vadovaujasi savanaudiškais interesais. Bet Seimo nariai nėra paprasti piliečiai. Jie yra geriau išsilavinę, labiau pasitiki savimi. Gal net svarbiau tai, kad jie yra labiau pasiturintys, tad didelė tikimybė, jog kai kuriais, ypač su finansų ar mokesčių politika susijusiais klausimais, jie ne itin stengiasi balsuoti taip, kaip balsuotų dauguma jų rinkėjų. Tai viena priežasčių, kodėl Lietuvoje neįvesti nei nekilnojamojo turto, nei progresiniai mokesčiai, kodėl taip vangiai kovojama su socialine atskirtimi.

Lietuva nėra vienintelė valstybė, kurioje išrinkti tautos atstovai ne visada teikia pirmenybę savo rinkėjų interesams ir norams. JAV yra puikus šalies, kurios finansų ir mokesčių sistema tarnauja (arba yra itin palanki) labai mažai labai pasiturinčių žmonių grupelei, pavyzdys.

Referendumai lyg ir būtų geriausia priemonė demokratijos deficitui įveikti, suteikti piliečiams galimybę tiesiogiai spręsti esminius klausimus. Bet kaip tada paaiškinti, kodėl daugelis demokratiškų valstybių be jų apsieina? JAV referendumus rengia atskiros valstijos, bet nėra visuotinių referendumų net tokiais visą šalį jaudinančiais klausimais kaip sveikatos sistemos pertvarkymas. Tačiau dėl JAV demokratinių kredencialų nėra abejonių. Kanada ir daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių taip pat nerengia referendumų. Jei neklystu, Didžiojoje Britanijoje yra buvę tik du nacionaliniai referendumai. Švedijoje įvyko tik šeši referendumai (pastarąjį kartą - 2003 metais dėl narystės ES) ir visi buvo patariamieji. 

Nyderlanduose įstatymai neleidžia rengti referendumų, nors 2005 metais buvo priimtas laikinasis įstatymas, kai būtų galima balsuoti, pritarti ar nepritarti Europos Konstitucijos projektui. Nyderlandų rinkėjai, kaip ir Prancūzijos, balsavo "prieš". Tiesa, Prancūzija, ypač Charles'io de Gaulle'io prezidentavimo metais, dažniau rengdavo referendumus. Šveicarijoje referendumai yra kasdienės politikos dalis.

Vakarų demokratijų praktika rodo, kad nepaisant referendumų teorinių privalumų pasikliauti jais neskubama. Akivaizdu, kad referendumais gali piktnaudžiauti gerai susiorganizavusios lobistų ir aktyvistų grupės. Aistrų pagauti rinkėjai gali balsuoti neprotingai, pritarti kenksmingiems pokyčiams, kaip ne kartą padaryta atskirose JAV valstijose. Daug kas priklauso nuo valstybės ir jos politinės kultūros. Kas tinka Šveicarijai, nebūtinai tiks Lietuvai ar Rytų Europai. Pastaruoju metu daug vilčių dedama į elektroninius, internetinius referendumus. Esu linkęs juos vertinti skeptiškai. Jie diskriminuotų vyresnio amžiaus gyventojus ir suteiktų neproporcingą svorį žmonėms, kurie, kaip dabartiniai portalų straipsnių komentatoriai, dieną ir naktį sėdi prie kompiuterio ir pasisako visais klausimais.

Yra kitų priežasčių skeptiškai vertinti referendumą dėl naujos jėgainės Lietuvoje. Bene svariausia yra ta, kad referendumo iniciatyvos organizatoriams pasisekė surinkti tik 46 tūkst. parašų - mažiau negu iš pradžių skelbta ir gerokai mažai negu tikėtasi. Peršasi išvada, kad žmonės nepritaria referendumui arba laiko jį antraeiliu reikalu.

Pasitikėjimo nedidina kai kurie referendumo rėmėjai - socdemai ir Krikščionių partijos frakcija. Kai socdemai valdė, jie entuziastingai kūrė ir palaikė "Leo LT", jų "trigalvį slibiną", kuris turėjo sudrebinti visą Europą. Palankumas naujai jėgainei buvo toks beribis, kad buvo leista "Maximos" žmonėms rengti įstatymo projektą. Nebuvo jokių kalbų apie referendumą, nors gyventojų nepasitenkinimas "Leo LT" kūrimu buvo akivaizdus. Krikščionių partija turi glaudžių ryšių su verslininkais, o nutarimas nestatyti jėgainės būtų naudingas tiems, kurie kitaip nori aprūpinti Lietuvą elektra.

Kita vertus, gegužės 16 dienos Vyriausybės nutarimas dėl referendumo taip pat neįtikina, ypač - įvairių teisinių aktų, kurie neva jau įpareigojo Lietuvą statyti jėgainę, išvardijimas. Nors svarbu užtikrinti tęstinumą, vyriausybės nėra savo pirmtakų supančiotos, juolab kad tiesioginio referendumo nebuvo.

Referendumas reikalingas, bet būtų protingiau ji rengti po kelerių metų, kai bus daugiau žinoma apie būsimos jėgainės pajėgumus, sąnaudas ir t. t. Be to, tinkama dirva referendumui neparengta, žmonės nėra pakankamai informuoti apie jėgainės privalumus ir galimus trūkumus. Atsakomybė už neatliktus darbus tenka Vyriausybei, kuri pirmenybę teikė ne žmonėms šviesti, bet referendumui vengti. Ji veikiausiai manė, kad žmonės balsuos prieš jėgainę. Bet jei Vyriausybė labiau pasitikėtų žmonėmis ir juos deramai informuotų, gal paaiškėtų, jog nuogąstavimai, kad referendumo rezultatas bus neigiamas, yra nepagrįsti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"