Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Ar rinkimai sustabdys „Brexit“

 
2017 05 05 6:00

Didžiosios Britanijos visuotinių rinkimų kampanija dar neįsibėgėjo. Opozicijos partijos pakrikusios. Theresos May konservatoriai turi dominuojančią persvarą.

Visą gyvenimą buvau liberalas demokratas (savo pirmąjį plakatą, agituojantį už tuometę Liberalų partija, priklijavau per rinkimus 1974-ųjų vasarį, būdamas vienuolikmetis). Nesu beaistris stebėtojas – juolab vertindamas savo paties partiją.

Deja, vienintelė Didžiosios Britanijos proeuropietiška centro partija kampanijos pradžioje iššvaistė politinį pranašumą. Ji įklimpo į klausimus, ar lyderis Timas Farronas, uolus krikščionis, mano, kad homoseksualių žmonių lytiniai santykiai yra nuodėmė.

Visa tai pasikeis per ateinančias šešias savaites. Vargu ar kas prieštaraus, kad liberalai demokratai atsikovos bent dalį iš beveik 50 vietų, prarastų per 2015 metų rinkimus. Svarbesnis klausimas: ar tai svarbu?

Tiesiog tikėtina, kad rinkimų kampanijos klaidos, gyventojų aktyvumo svyravimai, nerimas dėl „Brexit“, liberalų demokratų atgimimas ir stebinamai atkaklūs leiboristų rinkėjai susidėję į krūvą gali nulemti, jog parlamente nebus aiškios daugumos.

Poniai Th. May tai kainuotų ministrės pirmininkės pareigas. Galbūt tektų sudaryti koaliciją arba mažumos vyriausybę, galinčią sustabdyti slydimą „Brexit“ link.

Tokia galimybė menka – tik apie 15 proc. (lošimų bendrovės siūlo statyti pagal lažybų koeficientus nuo 5/1 iki 10/1, kad pakibęs parlamentas nesusidarys). Įsivaizduoju, jog „Brexit“ būtų itin pragaištingas mano šaliai ir Europai, todėl, manau, reikia naudotis bet kokia galimybe.

Prisimenu menkas, apgailėtinas devintojo dešimtmečio pradžios antisovietines demonstracijas už politinę laisvę Lenkijoje ir Baltijos šalių nepriklausomybę. Jeigu kas nors anuomet būtų pareiškęs, kad egzistuoja 10 proc. tikimybė, jog kuri nors iš pavergtų tautų po 20 metų įstos į NATO, būtume labai apsidžiaugę. Menka tikimybė geriau negu jokios. Pats faktas, kad šie rinkimai įvyks, suteikia vilties.

Labiausiai tikėtina, kad birželio 8-ąją Th. May turės daugumą. Bet kokio ji bus dydžio? Tikra, triuškinama pergalė suteiktų premjerei stiprų mandatą – ne derantis su Europos Sąjunga (ES), o per akistatą su savo griežtosios linijos šalininkais ir piktais antieuropietiškais bulvariniais laikraščiais, kai reikės atsakyti į įvairius klausimus, pavyzdžiui, dėl kitų ES valstybių piliečių teisių, Europos Teisingumo Teismo būsimo vaidmens ir Didžiosios Britanijos pasitraukimo sąskaitos sumos. Trumpai tariant, kuo Th. May pergalė bus svaresnė, tuo švelnesnis bus tikėtinas „Brexit“.

Trumpai tariant, kuo Theresos May pergalė bus svaresnė, tuo švelnesnis bus tikėtinas „Brexit“.

Kitas svarbus dalykas – ar leiboristų nuosmukis vadovaujant dabartiniam nekompetentingam kairiųjų pažiūrų lyderiui Jeremy Corbynui yra galutinis? Atsakymas į šį klausimą susideda iš dviejų dalių: kokio masto bus šios partijos pralaimėjimas ir kaip ji į tai reaguos.

Dėl Didžiosios Britanijos rinkimų sistemos ypatumų menkai tikėtina, jog leiboristai gaus mažiau nei 100 vietų. Vis dėlto gali būti, kad per visuotinius rinkimus liberalai demokratai aplenks juos nedidele persvara. Tarkime, surinks 20 proc. balsų, o leiboristai – 18 procentų. Jeigu toks pralaimėjimas neišklibins kairiųjų dominavimo Leiboristų partijoje, daugelis centro kairiųjų pažiūrų britų pagalvos, kad atėjo laikas pasižvalgyti kitur.

Didžiosios Britanijos draugams ir sąjungininkams visa tai bus liūdna stebėti. Kai pasauliui labiau nei kada nors reikia atsakingos, patyrusios, svarios lyderystės, Londonas tupinėja ant atsarginių suolelio. Jeigu tikrai pradėsime „Brexit“, pastangos įveikti nuo šio proceso neatsiejamus milžiniškus sunkumus, iki šiol beveik visiškai ignoruojamus vyriausybės, eikvos visą mūsų energiją mažiausiai dvejus ateinančius metus.

Vašingtonui skleidžiant netikrumo signalus Vakarų pasaulio lyderio vieta lieka neužimta. Tikėkimės, kad Emmanuelis Macronas ir Angela Merkel bus pajėgūs imtis šių pareigų, nes mes joms netinkame.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"