TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar Rusija ir JAV juda dialogo link

2016 01 19 6:00

Pastaruoju metu pagausėjo JAV ir Rusijos aukšto rango pareigūnų susitikimų. Poreikis kalbėtis atsirado dėl įvykių Sirijoje. Praėjusią savaitę ir Ukraina tapo dviejų šalių aukšto rango pareigūnų pokalbio objektu. Ar dabar šių šalių konfrontacijos dvasią keičia noras bendradarbiauti? Ką tokia įvykių eiga žada Lietuvai?

Bendradarbiavimas, o ne konfrontacija tarp dviejų valstybių, turinčių didžiausias branduolinio ginklo atsargas pasaulyje, visada labiau naudingas Lietuvos ir tarptautiniam saugumui. Tačiau kyla klausimas, kieno ir kokia kaina tai gali būti pasiekta. Ar vienai šaliai padarius nuolaidų kita tokio žingsnio nesuvoks kaip oponento silpnumo? Tai, kad įtampa tarp JAV ir Rusijos jau yra pasiekusi kritinę ribą, galima suvokti ne tik iš šių dviejų šalių vadovų, kitų aukštų pareigūnų retorikos vienas kito atžvilgiu.

Rusijoje jau ir į masinę gyventojų sąmonę įrašyta, kad Amerika yra priešas. Tai juntama pokalbiuose su Rusijos gyventojais, o parduotuvėse, kurios iki šiol prekiavo marškinėliais su šios valstybės lyderio Vladimiro Putino atvaizdais ir piešinėliais, rodančiais Rusijos karinės galios didybę, jau siūloma ir marškinėlių su grėsmingais Vakarų šalims užrašais. Ant kai kurių jų puikuojasi moderni branduolinį ginklą paleidžianti raketinė sistema ir užrašas „Su meile – nuo Rusijos“. Ant kitų tokia pat mintis pateikta dar aiškiau: virš Niujorko skrenda nebe islamo teroristų pilotuojami mirtį nešantys civiliniai lėktuvai, bet kariniai Rusijos bombonešiai bei naikintuvai, o užrašas skelbia: „Tai – jums, Amerika.“

Rusijos žmonių paklausus, ar jiems neatrodo, kad tokia produkcija prieštarauja jų šalies Konstitucijai, draudžiančiai karo kurstymą, galima išgirsti labai įvairių nuomonių: nuo triumfo kupinų pareiškimų, kad Rusija dabar pajėgi sudoroti net ir Ameriką, iki baimės bei nuogąstavimų, kur gali nuvesti tokia situacija. Ir Rusijos vadovai į tai turi reaguoti. Juo labiau kad kur tik pažvelgsi, matai ekonominio socialinio smukimo ženklus. Visa tai susipina į kompleksą priežasčių, dėl kurių Kremlius lyg ir rodo norą derėtis.

Mūsų valstybei Vakarų šalių (įskaitant, žinoma, ir JAV) dialogas su Rusija yra daug naudingesnis nei konfrontacija. Kaip rodo prieš savaitę viešėjusios JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojos Viktorios Nuland pareiškimas, Amerika ir kitos Vakarų šalys taikydamos atgrasymo politiką duoda Kremliui aiškiai suprasti, kad būtų pasiruošusios ginti Baltijos šalis. Todėl Rusijai geriau nerengti jokių provokacijų prieš mūsų valstybes, nebandyti NATO stiprybės, o kartu sėsti prie bendro stalo ir spręsti klausimus kituose regionuose.

Nors garsiai kalbama apie šalies karinę galybę, Rusijos vadovai irgi suvokia, kad karine jėga negalėtų įveikti JAV ir kitų NATO valstybių. Tai ne trys Baltijos šalys ir ne Baltijos jūros regionas, kuriam Maskva savo ginkluote jau dabar gali daryti stiprią įtaką.

O štai kituose regionuose – Sirijoje, Ukrainoje – dar gal ir galima atsiriekti savo įtakos dalį. Jau dabar aišku, kad Sirijoje Kremliaus ir Teherano remiamam Basharui al-Assadui ar to paties režimo žmonėms (jeigu būtų susitarta, kad B. al-Assadas pasitrauks) nepavyks užtikrinti visos šalies kontrolės, bet galbūt įmanoma tai padaryti bent dalyje jos. Ypač ten, kur prie Viduržemio jūros yra Rusijos karinės bazės arba eina naftos iš Šiaurės Irako tranzitas.

Krymas Rusijai taip pat yra strateginė teritorija, siekiant vykdyti kryptingą politiką ir įgauti rytinių ir šiaurinių Juodosios jūros pakrančių kontrolę. 2008 metais taip nuo Gruzijos buvo atplėšta Abchazija su jūrų uostais, o 2014-aisiais atėjo eilė Ukrainai.

Vargu ar galima sakyti, kad Donbasas, juo labiau sugriautas, kurio atstatymui reikia daug lėšų (o jų Rusija neturi), Kremliui yra panašios svarbos strateginė žemė kaip ir Krymas. Tiesa, Rytų Ukrainoje išgaunamos retos kokybės anglys yra didžiulis turtas.

Tačiau Donbasas pasitelkus galingą Rusijos propagandą įsitvirtino šios šalies žmonių sąmonėje kaip savotiškas Rusijos politikos tvirtumo ženklas, todėl Kremlius šių žemių įtakos taip paprastai neatsisakys. Tačiau kodėl nesėsti su Vakarais prie derybų stalo, jei galėtų įtikinti Vakarus pritarti siūlymui, kad Ukraina, taip ir neatgavusi šių teritorijų kontrolės, iš Vakarų gautas lėšas investuotų į Donbaso atstatymą. O ten po vietos rinkimų, kurių tokiais net ir vadinti nederėtų, gautų valdžią tie patys separatistai, ir šią teritoriją Rusija kontroliuotų jau kaip dar vieno užšaldyto konflikto regioną.

Iki šiol derybose su Rusija dėl Rytų Ukrainos Vakarams atstovavo Vokietija ir Prancūzija kaip Normandijos ketvertuko narės. Dabar ima veikti ir JAV bei Rusijos derybos. Per jas JAV atstovauja jau minėta V. Nuland, o Kremliaus pozicijai – Novorosijos politikos autorius, prezidento V. Putino patarėjas Vladislavas Surkovas.

Esant tokiai situacijai Lietuva atsiduria gana sudėtingoje padėtyje. Viena vertus, dialogo, o ne konfrontacijos dvasia tarp Vakarų ir Rusijos gali geriau užtikrinti mūsų pačių saugumą, nes šiose diskusijose Baltijos šalis Vakarai Rusijai pateikia kaip savo geopolitinio regiono dalį. Tačiau jei dėl kitų geopolitinių interesų Vakarai žengtų neteisingus diplomatinius žingsnius, galinčius dar labiau pakirsti Ukrainą, kad ir, pavyzdžiui, nedemokratiškais rinkimais įteisindami Rusijos remiamų separatistų buvimą Donbase, tai tik ateičiai atidėtų įtampos ir grėsmių egzistavimą regione.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"