Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Ar Sausio 13-osios atminimo medalį teiksime ir po 100 metų?

 
2017 01 10 6:00

Kiekvienais metais, artėjant sausio 13-ąjai, paskelbiama, kad bus įteikti Sausio 13-osios atminimo medaliai. Tai garbingas valstybės apdovanojimas, skirtas tiems, kas tuomet negailėjo savęs dėl Lietuvos. BeT ar visada medalis atitenka pagal paskirtį?

Sausio 13-osios medalis, skirtingai nei kiti valstybės apdovanojimai, skirtas labai konkrečiam istoriniam laikotarpiui atminti. Šiuo medaliu pagerbiami ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių piliečiai, prisidėję ginant mūsų Laisvę ir Nepriklausomybę 1991-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais, taigi ne tik tragiškomis sausio 13-osios dienomis. Vis dėlto visi žinome, kad didžiausias pavojus Lietuvai kilo būtent minėtomis sausio dienomis, nors 1991 metų rugpjūčio mėnesį per Kremliaus pučą grėsmės irgi būta. Vadinasi, Sausio 13-osios medaliu pirmiausia turėjo būti apdovanoti tie žmonės, kurie tuomet savanoriškai ėjo į pavojų atlikdami pareigą Lietuvos valstybei ir negalvodami nei apie savo sveikatą, nei gyvybę.

Taip pat visiškai aišku, kad pagrindiniai pavojaus epicentrai buvo Aukščiausiosios Tarybos (dabar – Seimo) rūmai, Televizijos ir radijo komitetas bei televizijos bokštas. Panašių objektų: televizijos ir radijo centrų, valdžios pastatų, kitų svarbių valstybei objektų gynyba buvo organizuota ne tik Vilniuje, bet ir kitose Lietuvos vietose.

Nuo tų tragiškų įvykių praėjo daugiau kaip 25 metai. Ar galime pasakyti, kad tie, kas tikrai dalyvavo savo valstybės gynyboje ir tuomet buvo prie minėtų objektų, tie, kam kilo didžiausias pavojus, yra įvertinti ir apdovanoti? Ir, priešingai, ar esame tikri, kad šis medalis nepakliuvo ir kam nors šiaip sau kaip paslauga reikalingam žmogui. Jeigu kartais išaiškėtų ir tokių dalykų, suvoktume, kad teisingumo trūksta, deja, ir čia. Valstybės vadovai, matyt, negali to sužiūrėti, todėl reikia viešumo ir visuomenės pagalbos.

Kadangi tuometiniame Aukščiausiosios Tarybos pastate buvę savanoriai sudarė organizuotą gynybos struktūrą, kiekvieno šį pastatą gynusio junginio vadai, bendražygiai tikrai nesunkiai galėtų pasakyti, kas tuo metu buvo kartu. Ar visi savanoriai apdovanoti? Jie juk vieni pirmųjų turėjo gauti Sausio 13-osios atminimo medalius. Bet ar iš tikrųjų taip įvyko?

Žinomos ir tą dieną Aukščiausiojoje Taryboje, televizijoje ir radijuje, Telecentre dirbusių žmonių pavardės. Kai kurie jų, pradedant kartu su Egle Bučelyte buvusiais ir prievarta iš televizijos studijos išvestais bendradarbiais ir baigiant visais kitais, atlikusiais savo pareigą, taip pat yra pajutę į nugarą įremtus sovietų karių automatus.

Ar visi šie žmonės buvo įvertinti valstybės už tai, ką padarė? Ar neatsitiko taip, kad kai kurių valstybės struktūrų žmonės gavo apdovanojimus, nors galbūt sėdėjo namie?

Tai patikrinti labai nesunku. Daugiau problemų galėtų kilti siekiant įvertinti žygdarbį tų žmonių, kurie buvo aikštėje prie tuometinės Aukščiausiosios Tarybos, skvere prie Televizijos ir radijo komiteto ar erdvėje prie Telecentro. Išskyrus žuvusiuosius ar sužeistuosius, visi kiti tapo lyg ir nežinomais valstybės gynėjais, nors gal ir atsimena, su kuo stovėjo petys į petį.

Tačiau per šiuos daugiau nei 25 metus padarykime bent jau teisingą žingsnį tų žmonių atžvilgiu, kurių pavardes tikrai galima sužinoti. Kartu griežtai paklauskime įvairių institucijų atstovų, iki šiol siunčiančių teikimus dėl tam tikrų pareigūnų, – ar jie ten buvo?

Gali būti, kad kai kuriems asmenims, kam buvo įteiktas šis apdovanojimas, tai yra tik dar vienas valstybės apdovanojimas jų valdiškam pareigūnų mundurui papuošti.

Kažkodėl sunku rasti informacijos ne tik apie tai, kiek Lietuvos piliečių iki dabar apdovanota šiuo medaliu, bet ir apdovanotųjų pavardes bei už ką jie gavo apdovanojimą. Tokį sąrašą būtų nesunku sudaryti ir paskelbti internete. Galimas dalykas, kad Sausio 13-osios atminimo medalis jau virto tiesiog apdovanojimu, santykinai skiriant jam vietą hierarchijoje tarp kitų medalių ir ordinų.

Matyt, remiantis tokiu principu šiuo medaliu buvo apdovanoti Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, nors tiesiogiai 1991 metų sausio 13-osios įvykiuose kaip grupė jie nedalyvavo. Šiuo atveju taip įvertinta Sąjūdžio pradininkų veikla, bet juk ne jai skirtas šis medalis.

Ką pasiektume viešai paskelbę Sausio 13-osios atminimo medaliu apdovanotųjų pavardes? Pirma, tų dienų dalyviai galėtų žvilgtelėti ir įsitikinti, ar tarp jų netrūksta kurio nors bendražygio, o neradę atitinkamos pavardės, pranešti apie tai apdovanojimų komisijai. Antra, visuomenė galėtų įsitikinti, ar tarp apdovanotųjų nėra asmenų, kurie neturėjo nieko bendra su valstybės gynyba 1991 metais. Trečia, galėtume apsibrėžti tam tikrą laiką, per kurį būtų pagerbti visi, tarp jų užmiršti žmonės, o šis sąrašas taptų lyg ir tautos gynėjų panteonu, primenančiu tas išbandymo dienas, kas būtų aktualu naujų išorės grėsmių akivaizdoje.

Sausio 13-osios atminimo medalių negalime teikti amžinai. Laiko tempimas vis nebaigiant to daryti, bet tuo pat metu randant vis naujas pavardes žmonių, kurie yra to verti, rodo, kad per 25 metus nesugebame išspręsti net tokio nedidelio, bet itin svarbaus klausimo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"