TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar Seimas pasmerktas likti Vyriausybės filialu?

2009 12 28 0:00

Prieš mėnesį Seimo pirmininkė Irena Degutienė, vertindama Seimo darbą, tvirtino, jog "tenka pripažinti, kad per dešimtmetį parlamentas tapo tik savotiška institucija prie Vyriausybės, o ne savarankiška tautos atstovybe".

Sunku nepritarti šiai nuomonei. Formaliai Vyriausybė yra pavaldi Seimui, nes Seimas suteikia jai įgaliojimus veikti, gali reikalauti, kad Vyriausybė ar atskiri ministrai atsiskaitytų už savo veiklą, priversti juos atsistatydinti. Lietuvos Konstitucijoje aptariamų institucijų eilės tvarka rodo jų teorinę svarbą - pirmiausia aptariamas Seimas, tada prezidentas, tik po to Vyriausybė. Tikrovė yra kita. Seimas seniai tapo Vyriausybės filialu.

Seimas ne visada tenkinosi berno vaidmeniu. Iki 2000 metų pabaigos jo vyraujantis vaidmuo buvo akivaizdus. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas ėmėsi visų lemtingų sprendimų, nustatė ir griežtai prižiūrėjo Vyriausybės veiklą. Pirmoji Vyriausybė buvo atstatydinta, ir niekam nekilo abejonių, kuris jų - Vytautas Landsbergis ar premjeras Gediminas Vagnorius - groja pirmuoju smuiku. Per ketverius LDDP valdžios metus Vyriausybė išsikovojo daugiau teisių, bet premjeras Adolfas Šleževičius buvo lengvai atstatydintas, kai jis neteko Algirdo Brazausko malonės. Konservatoriams sugrįžus į valdžią 1996 metų pabaigoje, viską pasako tai, kad keitėsi premjerai, o ne Seimo pirmininkas.

Tam laikotarpiui buvo būdingi du dalykai. Pirma, viena partija sudarė Seimo daugumą, nors konservatoriai pakvietė krikdemus dalyvauti koalicijoje. Antra, valdančiosios partijos vadovas nevadovavo Vyriausybei. V.Landsbergis buvo Seimo pirmininkas, Algirdas Brazauskas - prezidentas. Valdančiosios partijos žodis buvo lemiamas, o jį tarė žmogus, nutaręs nebūti premjeru.

Tradicinės partijos nebedominuoja Lietuvos politikoje. Dabar sulopomos margos daugiapartinės koalicijos, galingiausios partijos vadovas tampa premjeru, o ministrų portfelius ir Seimo pirmininko postą pasidalija koalicijos partneriai.

Nuosekliai smunka Seimo pirmininko prestižas. 2001 metais Seimo pirmininku tapęs Artūras Paulauskas vadovavo partijai, kuri turėjo 33 mandatus Seime. Viktoro Muntiano vadovaujama frakcija turėjo 11 mandatų, Arūno Valinsko mažiau negu 20. Šie trys pirmininkai buvo išrinkti per savo pirmąją kadenciją Seime, taigi be rimtos Seimo darbo patirties.

Šiomis aplinkybėmis dėsninga, kad Seimo pirmininkas ir per jį Seimas nepajėgs reikšmingiau veikti Vyriausybės, juolab negalės jai primesti savo valios. Pirmininko galia didele dalimi priklauso nuo jo frakcijos vaidmens valdančiojoje koalicijoje. A.Paulauskas dar galėjo reikalauti, kad būtų kreipiamas dėmesys į jo siūlymus ir pageidavimus, o V.Muntiano ir A.Valinsko nuomonė mažai reiškė.

Vyriausybė ir ministerijos savo rankose turi pagrindinius valdymo svertus, vadovauja milžiniškoms biurokratijoms, kuriose dirba įvairiausi specialistai. Jiems lengviau parengti įstatymo projektą negu atskiriems Seimo nariams, net frakcijoms ar komitetams. Tad dažniausiai svarstomi vykdomosios valdžios siūlymai.

Premjeras yra ne tik Vyriausybės galva, bet ir didžiausios valdančiosios koalicijos partijos vadovas, tad kalba ir jos vardu. A.Kubiliaus įtaka Seime didesnė negu frakcijų vadovų, net ir Seimo pirmininko, nors formaliai jis - tik eilinis parlamento narys. Sunku įsivaizduoti, kaip, pavyzdžiui, dabartinis Seimas galėtų priešintis Vyriausybei, kol galingiausiai partijai vadovauja premjeras.

Pabrėžtina, kad ir kitų koalicijos partijų vadovai suguža į Vyriausybę ir tampa ministrais. Seime lieka mažiau įtakingi valdančiųjų partijų nariai, kurie jaučia spaudimą nusileisti partijų vadovams.

Pagaliau pats Seimas nuvertino Seimo pirmininko vaidmenį, pastaruoju metu į tą postą išrinkdamas antro, net trečio rango politikus. Valdančiajai koalicijai dalijantis pareigybes, Seimo pirmininko postas mažiau vertinamas negu proga vadovauti įtakingai ministerijai. Kai Seimo vadovavimas patikimas lengvasvoriui politikui, kurio balsas vos girdimas, Seimo įtaka nebus daug didesnė. Nestebina, kad Seimas pasidarė Vyriausybės filialu.

Seimas vėl galėtų tapti tautos atstovybe, bet tai nėra lengvai pasiekiamas tikslas. Pirmiausia turi keistis pačių politikų požiūris į save ir Seimą. Dabar sėkmingu laikomas politikas, kuris Seimo mandatą sugeba iškeisti į ministro portfelį. Jei ši nuostata pasikeistų, ir partijos vadovai gebėtų atsispirti ministerijų vilionėms, Seimui vėl pradėtų vadovauti įtakingiausi politikai, kurių nuomonės Vyriausybė negalėtų nepaisyti. Tačiau, manau, V.Landsbergis liks išimtimi - vadovaujančiu politiku, kuris nesiekė tapti ministru.

Svarbu užtikrinti, kad Seimo pirmininkas būtų įtakingas politikas, turintis tvirtą užnugarį Seime. Nevalia pakartoti V.Muntiano ir A.Valinsko eksperimentų.

Partijos ir jų frakcijos Seime turi aktyviau dalyvauti nustatant politikos gaires ir reikalauti, kad visi partijos nariai, taip pat ir ministrai, jų laikytųsi. Kitaip tariant, reikėtų įvesti griežtesnę Vyriausybės ir deleguotų ministrų partinę priežiūrą, o tai įvyks tik tada, kai nemažas partijos vadovų procentas liks Seime ir drįs konfrontuoti savo ministrus.

Verta paminėti, kad daugelyje Europos šalių vyriausybių galia auga parlamento sąskaita. Tuo nesibaigia galios telkimas. Tony Blairo valdymo metais Didžiojoje Britanijoje parlamentarai piktinosi, kad ministrų taryba nepaiso jų nuomonės. Patys ministrai skundėsi, esą T.Blairas ignoravo juos ir lemiamus sprendimus jis priėmė kartu su siaura neišrinktų patarėjų grupe. Jei nebus priešinamasi, Lietuva taip pat gali pasukti tuo keliu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"