TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar šiandien Rusijos žmonės stotų už Lietuvą?

2015 01 20 6:00

Praėjo savaitė, prisimenant dienas, kai Lietuvos žmonės prie parlamento ir televizijos bokšto parodė valią apginti savo valstybę. Tačiau dažnai užmirštama, kad tada, Sausio 13-ąją, į aikštes ginti Lietuvos išėjo ir Rusijoje žmonės. Jų parama mūsų valstybei buvo labai svarbi. Ar galime įsivaizduoti, kad Rusijos žmonės šiandien stotų už Lietuvą?

Apie savo valstybės gynybą visų pirma turi galvoti jos valdžia ir piliečiai. Vis dėlto svarbi ir kitų šalių žmonių pagalba. Kaip ir tarpusavio supratimas.

Šiais metais minint Sausio 13-ąją prisimintas grupės ukrainiečių pasiaukojimas. Jie 1991 metų sausį atvyko į Lietuvą ir buvo kartu su Aukščiausios Tarybos deputatais bei parlamento gynėjais. O per pačią Ukrainą nuvilnijo Lietuvos palaikymo akcijos.

Vienas šių ukrainiečių, Jevgenijus Dikijus, praėjusią savaitę kalbėjo Seime per iškilmingą minėjimą, jam dėkojo aukšto rango Lietuvos politikai, tų dienų parlamento gynėjai. Šiuo metu E. Dikijus yra savanorių būrio "Aidar", kovojančio Donbase, kuopos vadas, anksčiau jis buvo vienas Maidano lyderių. Tarp dviejų valstybių - Lietuvos ir Ukrainos - nutiesti gražūs tiltai. Lietuvos aukščiausi politikai po tam tikrų abejonių suprato jų svarbą, o žmonės ir Lietuvoje, ir Ukrainoje tuo neabejojo. Šis širdžių ryšys yra stiprus.

Prieš 24 metus stipraus emocinio ryšio būta ir tarp Lietuvos bei Rusijos žmonių. Sausio 13-ąją ne tik ukrainiečiai, bet ir Rusijos demokratai budėjo Lietuvos parlamente. Žmonės ne tik Ukrainoje, bet ir Rusijoje išėjo į gatves.

Sąjūdininkai tais metais palaikė labai glaudžius ryšius su partneriais Rusijoje. Buvo intensyvūs, draugiški ir dviejų tautų kultūros, mokslo žmonių santykiai. Todėl kreiptasi pagalbos į rusų inteligentus, demokratus, prašant surengti Rusijoje protesto akcijas už Lietuvą, skausmingas Kremliui. Kai kurios akcijų kilo ir spontaniškai, pačių Rusijos žmonių iniciatyva. Lietuva tuomet buvo demokratijos ir laisvės kelrodis.

Minios žmonių 1991 metų sausio 13-ąją Maskvoje, Maniežo aikštėje šalia Kremliaus, ir kitur Rusijoje laikė rankose mūsų trispalves ir plakatus: "Šiandien - Vilnius, rytoj - Rusija", "Šalin rankas nuo Lietuvos". Ar šiandien kas nors panašaus yra įmanoma?

Bent jau kol kas - tikrai ne. Lietuvos ir Rusijos žmonių ryšys dingo. Dvi šalys ne tik atsidūrė skirtingose geopolitinėse erdvėse. Plyšį gilina ir priešiška propaganda. Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare, Rusijoje stiprėja mintys atkurti lyg ir buvusią imperiją, lyg Sovietų Sąjungą. Kuo tai baigiasi šalims, kurios su tuo nesutinka, bet nėra saugomos "minkštųjų" ES ir "kietųjų" NATO saugumo garantijų, patyrė Ukraina. O Rusijos demokratinių pažiūrų žmonės bejėgiai ką nors pakeisti.

Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjo ir Rusijos demokratai. Dar iki šios viešnagės juos padalijo požiūris į Vladimiro Putino valdomos Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. Kovojantis su Kremliaus ir jam artimų žmonių korupcija Aleksejus Navalnas šią aneksiją priima kaip realybę. Michailas Chodorkovskis nori, kad sprendimą dėl Krymo likimo ateityje priimtų Rusijos žmonės ir Krymo gyventojai. Kiti sako, kad pusiasalis turi būti be kalbų grąžintas Ukrainai. Išryškėjo ir požiūrio į sankcijas Rusijai skirtumai.

Svarbiausias Kremliaus instrumentas kovoti su demokratinėmis jėgomis visada buvo politika "skaldyk ir valdyk". Šiandien, kai Rusija dėl sankcijų ir krintančių naftos kainų susiduria su vis didesnėmis ekonominėmis ir socialinėmis problemomis, režimas gali pajusti rimtą grėsmę, bet privalo būti vieninga opozicija, turinti idėją, patrauklią didžiai daliai šalies žmonių, arba aktyvi, ne valdžios kišenėje sėdinti visuomenė. Bet nei vienos, nei kitos dar nėra. Tuo ir skiriasi padėtis Rusijoje nuo situacijos Ukrainoje. Maidano šūkiai už Ukrainą Europoje ir prieš korupciją patraukė žmones.

Yra dar viena aplinkybė. Ukrainos žmonės, įskaitant politikus, žvelgė į Baltijos šalis kaip į sektiną pavyzdį, o Rusijos žmonių požiūris į mus yra labai neigiamas.

Rusijos sociologų tyrimas rodo, kad Lietuva iš trijų Baltijos valstybių vertinama nepalankiausiai. Sudarome trejetą šalių, su JAV ir Ukraina, kurias Rusijos žmonės laiko nedraugiškiausiomis ir, regis, negalvojame, kaip galime tą padėtį pakeisti. O tai galima daryti ne tik remiant opoziciją, bet ir rodant atvirumą Rusijos žmonėms.

Nors esame nepriklausoma valstybė, nesimokome iš savo ketvirčio amžiaus patirties. Neskatiname, neremiame jokių rimtesnių Lietuvos ir Rusijos kultūros, meno, mokslo žmonių, visuomeninių organizacijų kontaktų. Nesiekiame, kad jų atstovai bendrautų su Rusijos žmonėmis, ieškodami daugiau dviejų tautų tarpusavio supratimo, kiek įmanoma įveikdami ir neigiamos propagandos žalą. Lietuvai svarbu Rusijoje rasti partnerių ir už politinio lauko ribų, bendraminčių, kurie suprastų mus, o kilus pavojui taptų mūsų atrama.

Tik yra vienas "bet": bet kokie gražiausi norai palaikyti gerus dviejų tautų ryšius gali būti perbraukti vieno politiko pareiškimo, įvardijančio ne valdantįjį režimą, o visą šalį kaip blogį. Tai bet kurios tautos žmonės priima kaip asmeninį įžeidimą, priešiškumą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"