TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar skani kramtomoji guma... akims?

2012 11 30 6:00

Vėl nyrame į žiemą. Dar vis ilgėja tamsa. Daugumai ją dažnai praskaidrina televizorius. Jo reikšmė ir paklausa ypač pasimatė televizijai pereinant į skaitmeninę.

Per vieną spalio naktį ekranai užgeso šeštadaliui spoksotojų. Tai nevirto nacionaline tragedija tik todėl, kad jau buvo prasisukęs antrasis Seimo rinkimų ratas. Tiesa, kalbančios galvos iš žydrųjų ekranų neišnyko. Jos dabar narsto kaulelius kandidatams į būsimąją Vyriausybę. Kai pabosta politikuojantys veidai, galima pasižiūrėti šokančių kojų.

Tarp jų pateko net Panevėžio moterų pataisos namų vadovo siautulingu ritmu mirgančios blauzdos. Į populiarų šokių projektą dalyvauti pakviestas aukštas teisėsaugos pareigūnas prisistatė kaip rūstus ir arogantiškas nusikaltusių damų įkalinimo įstaigos prievaizdas. Skirtingai negu linksmutis jo kolega iš XIX šimtmečio, amžinai įkaušęs Johanno Strausso operetės "Šikšnosparnis" herojus. Panevėžietis su tariama nuteistąja (iš tiesų - su profesionalia šokėja) elgiasi įžeidžiai, rodydamas savo neribotą valdžią ir galią.

Įsijautęs į naują vaidmenį, įkalinimo įstaigos direktorius atvirai teigė, kad už grotų sėdinčios globotinės jį palaikys ir balsuos mobiliaisiais telefonais (nors nuteistosioms turėti ryšio priemones ir jomis naudotis yra neleidžiama). Kad būtų stipriau, dar pridėjo, jog globotines kartais ir pakankina (nors tokį elgesį draudžia mūsų šalies įstatymai). Šito nebeatlaikė net paties nueinančio nuo valdžios teisingumo ministro kantrybė. Jis Panevėžio moterų pataisos namų šefui įsūdė tarnybinę nuobaudą už valstybės tarnautojų etikos taisyklių pažeidimą ir už netinkamą elgesį bei pareigūno vardo diskreditavimą. Taigi, nebus perdedama sakant, kad Panevėžio pataisos namų vadovui Edvardui Norvaišai smarkiai atsirūgo televizinių šokių pomėgis. Taip pat, be abejonės, atvėso jo simpatijos pačiai televizijai, kaip visuomenės gyvenimo reiškiniui, į kurį norisi pasižiūrėti platesniu požiūriu.

Nuo 1928 metų liepos 2-osios, kai Amerikoje pirmą kartą reguliariai pradėta transliuoti televizijos programa, šis išradimas tapo galingiausia pramogų, politikos, reklamos priemone. Ji per aštuonetą dešimtmečių apraizgė visą pasaulį ir savo vartotojus per akis bei ausis kiaurą parą lanko šimtais kanalų. Taip pat Jungtinėse Valstijose pirmąkart televizija pasitelkta atviriems debatams per prezidento rinkimų kampaniją.

1960-ųjų rugsėjį ir spalį Johnas F.Kennedy susitiko su respublikonų kandidatu į prezidentus Richardu Nixonu ir diskutavo televizijos žiūrovų akivaizdoje. R.Nixonas, kuris dalyvavo debatuose sužeista koja, atrodė įsitempęs ir suvaržytas. J.F.Kennedy buvo atsipalaidavęs, todėl didžiulė televizijos auditorija nulėmė, kad jis laimėjo. Po tų debatų televizija tapo vis svarbesnė nacionalinėje politikoje. Taip atsitiko ir kituose šią madą perėmusiuose kraštuose. Tarp jų - ir Lietuvoje. Tik pas mus dažniau "fechtuojamasi" ne argumentais, o kandžiomis asmeninėmis užuominomis arba ir atvirais įžeidinėjimais.

Panašų "stilių" netrunka perimti ir komercinių telekanalų pramoginės laidos, visokie lėkštybių žarstymo, žmonų vienam žvaigždūnui ieškojimo ar kojų kilnojimo "projektai". Neretai jie dar pamarginami riebesniais žodeliais iš nešvankiosios tautosakos. To neapsikentę tūli anoniminiai interneto komentatoriai rėžia be užuolankų: "Nėra Lietuvoje normalios TV. Komercinės konkuruoja tarpusavyje ir už tai plėšia dideles "babkes". Apie laidų kokybę neverta net kalbėti - lygis toks žemas, kad laiko gaila. Nori tarp "elito" papulti, pirmyn į šokius! Visur dalyvauja tas pats "elitas" ir draugų draugai. ATSIBODO."

Į postmodernizmo "nuobodulio estetikos" viršūnes galima drąsiai įrašyti televizijos reklamą. Visų be išimties kanalų - ir visuomeninio, ir komercinių. Pastaruosiuose tiesiog siautėja "optinis teroras", kai laidų ar filmų reklaminiai intarpai nutįsta dešimtimis minučių. Srūva besaikės pagyros daiktams, malonumams, kurių daugeliui žiūrovų niekada neprireiks. Tačiau ar kada susimąstome, kodėl ta pati reklama mirga ir mirga? Pasirodo, kad nuolat kartojama informacija smegenims ima rodytis ypač svarbi ir "įsirašo" ne tik į sąmonę, bet ir į pasąmonę. Taip žmonės tiesiog tampa reklamos vergais.

Reklamose stengiamasi parodyti, kad vieną ar kitą daiktą turintis žmogus yra pranašesnis, sėkmingesnis už to neturinčiuosius. Priverstinai kartotinis reklamos žiūrėjimas verčia norėti daiktų, kurie iš tiesų mums nereikalingi. Statistinis žiūrovas vidutiniškai per parą televizijai skiria keturias valandas, vadinasi, reklamai - 40 minučių arba beveik vieną akademinę valandą. Per savaitę susidaro apie penkių šešių normalių valandų, arba sutrumpintas, darbo penktadienis. Tiek laiko galima panaudoti gerokai prasmingiau - tiesiog pasivaikščioti gryname ore.

Kaip apsiginti nuo TV reklamos? Vieną būdą pasiūlė pati televizija, tiksliau - 1965 metais Niujorke įkurtas JAV kabelinės televizijos tinklas HBO (Home Box Office - Namų dėžės įstaiga). 2011 metų duomenimis, HBO programa prieinama 28,2 mln. vartotojų Jungtinėse Valstijose. Pagal šį rodiklį HBO yra antras JAV po "Encore" kanalo. HBO transliacijos taip pat vyksta 151 pasaulio šalyje. HBO programą sudaro: naujausi filmai, įvairaus pobūdžio TV serialai, dokumentika, bokso varžybos ir kt. 1986 metais HBO pradėjo transliuoti užšifruotu signalu, taip leidžiant tik "saviems" klientams matyti programas. Svarbiausias HBO tinklo privalumas - jokios įkyrios reklamos! Už tai ir imamas papildomas mokestis, o jį noriai moka kone ketvirtadalis suaugusių amerikiečių.

Kita galimybė - automatiškai įsirašyti ir pagreitintai "susimontuoti" pageidaujamus filmus, laidas ir paskui, nesinervinant dėl reklaminių šiukšlių, ramiai tuos įrašus peržiūrėti.

TV reklamos šalininkai (kanalų savininkai, prodiuseriai, darbuotojai) mojuoja pagrindiniu argumentu: be reklamos jie neišgyventų ir nepateiktų tos produkcijos, kuri žiūrovams patinkanti ir pageidaujama. Tai panašu į situaciją su rūkymu: nors jis ir kenkia, bet rūkalų gaminama vis daugiau. Tamstų reikalas pasirinkti - rūkyti ar ne. Televizijos fizinė (akims, ausims, nejudriam stuburui) ir moralinė (ypač vaikų psichikai) žala yra akivaizdi, tačiau nuo to žinojimo šis verslas nė kiek nemažėja, priešingai - nuolat plečiasi.

Galima reklamos "neprifarširuotų" įrašų rasti internete. Tiesa, apie televizijos ir interneto sinergiją (sąveiką) ir šio reiškinio naudą arba žalą jau irgi nemažai kalbama.

Na ir kas? Kiekvieną minutę prieš žydruosius ekranus arba monitorius kūpso milijonai žmonių ir niekur nuo to nepabėgsime.

Prisimenu, jau tolimais jaunimui 1970 metais per "Nemuno" žurnalo redkolegijos posėdį mūsų literatūros klasikas Juozas Grušas pasakė: "Televizija - kramtomoji guma akims." O tada Lietuvoje tebuvo du jos kanalai - Vilniaus ir Maskvos. Tiesa, visai be reklamos, bet su bukagalviška kompartine propaganda. Beje, teko girdėti, kad Islandijoje ketvirtadieniais televizija nedirba, ir tai leido gerokai pagerinti tos šalies demografinę situaciją.

Nuspaudžiu pultelį, ir sužimba LRT programa "Kultūra". Šviesaus atminimo genialusis maestro Raimundas Katilius (1947-2000) vėl groja Maxo Brucho koncertą smuikui ir orkestrui. Kaip gyvas, kaip dabar. Ir už tai esu dėkingas mūsų nacionaliniam transliuotojui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"