TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar sukursime veiksmingą socialinę politiką?

2012 06 18 5:32

Savo metiniame pranešime prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad socialinė politika yra "labiausiai politinių vėjų blaškoma sritis". Ji pasiūlė tris veiklos gaires, kurioms turėtų pritarti visi Lietuvos politikai.

"Pirma, skatiname darbą, o ne pašalpas, antra, paramą skiriame tam, kam labiausiai jos reikia, o ne tam, kas ja akivaizdžiai piktnaudžiauja", - vardijo prezidentė. Ji paminėjo ir trečią principą - paramos skirstymą perkelti iš centro į savivaldą, kur geriau žinoma, kam iš tikrųjų reikia valstybės pagalbos, o kam ji tik priedas prie šešėlinio uždarbio.

Gal pirmiausia apie pastarąjį - siūlymą paramos skirstymą patikėti savivaldybėms. Pasiūlymas patrauklus ir dera su kertiniu Europos Sąjungos (ES) subsidiarumo principu, pagal kurį sprendimai turi būti priimami kuo žemesnėje valdžios grandyje. Į aukštesnes grandis kreipiamasi tik tuo atveju, kai žemesnės negali veiksmingai spręsti problemų. Pasak prezidentės, bandymas pasitvirtino penkiose savivaldybėse, patys žmonės naują tvarką laiko racionalia ir teisinga.

Kad tik taip būtų! Reformos vyksta mažiau nei metus, nes Vyriausybė joms iš principo pritarė tik 2010-ųjų pabaigoje. Tad trūksta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti gilesnes išvadas. Neaišku, pagal kokius kriterijus nustatyta reformų sėkmė. Sumažėjęs pašalpų gavėjų skaičius - ar tai reformų, ar ūkio gerėjimo pasekmė? Kas tie "patys žmonės", patenkinti reformomis: savivaldybės tarnautojai, pašalpų gavėjai ar paprasti vietos gyventojai?

Vyriausybei paskelbus apie ketinimą vykdyti reformą nuogąstauta, kad savivaldybėms kils pagunda dalį lėšų skirti kitoms, jų nuomone, svarbesnėms funkcijoms. Dar nepraėjo pakankamai laiko, kad į šį klausimą turėtume atsakymą. Reforma gal ir perspektyvi, bet dar per anksti skelbti pergalę.

Negalima nepritarti kitiems dviem prezidentės principams, išreiškiantiems neginčytinas, bet ir banaliausias tiesas. Mažai kas teigs, kad reikia skatinti ne darbą, bet pašalpas, o tas pašalpas skirti piktnaudžiautojams. Tačiau nesutariama dėl priemonių, kurios veiksmingiausiai skatintų darbą ir užkirstų kelią piktnaudžiavimui.

Lietuvoje madinga nurodyti, esą vis daugiau žmonių gauna pašalpas, ir teigti, jog dauguma jų nesąžiningi veltėdžiai. Iš tiesų, 2009 ir 2010 metais pašalpą gaunančių žmonių skaičius ūgtelėjo net 191 procentu. Panašiu laikotarpiu darbo biržose registruotų bedarbių skaičius išaugo keturis kartus. Tačiau šie skaičiai padidėjo todėl, kad kraštas išgyveno milžinišką ūkio krizę, per kurią šalies bendrasis vidaus produktas smuko daugiau kaip 15 procentų. Veltėdžiai būtų prašę paramos gerokai anksčiau nei krizė įsisiūbavo.

Pašalpų buvo prašoma, nes jų žmonėms tikrai reikėjo. Jei nėra darbo vietų, žmogus negali įsidarbinti. Taškas. Iš minimalios algos žiemą nepragyvensi. Kartais siūloma mažinti bedarbių pašalpos dydį ir trukmę, aiškinant, jog tai skatins ar privers žmones uoliau ieškoti darbo. Tačiau jei kaime darbų nėra, šios paskatos liks bergždžios. Moderni valstybė negali palikti šių žmonių likimo valiai, ji turi ištiesti pagalbos ranką.

Kita vertus, yra nesąžiningų žmonių, kurie piktnaudžiauja pašalpų sistema. Žiniasklaida plačiai pranešinėjo apie įmones, dirbtinai didinusias atlyginimus nėščioms moterims, tam, kad ir bendrovė, ir moteris pasipelnytų iš motinystės išmokų. Tiesa, auga išlaikytinių mentalitetas, bet ne tik Lietuvoje. JAV pusė vaikų, kuriuos pagimdo 30 metų dar nesulaukusios moterys, yra nesantuokiniai. Tai ne tik seksualinės revoliucijos pasekmė. Dauguma šių moterų turi nuolatinį partnerį, bet nesituokia ir dėl nenoro netekti įvairių vienišoms ir nepasiturinčioms motinoms skiriamų pašalpų. Finansiniu požiūriu vedybos yra nuostolingos, todėl vengiamos.

Socialinių pašalpų sistema grindžiama prielaida, kad nebus ja piktnaudžiaujama ir bus prašoma pagalbos tik tada, kai jos reikia. Prieš 50 metų ši nuostata JAV dar buvo gaji. Netekę darbo žmonės kartais skolindavosi pinigų iš giminių, nes vyravo nuostata, kad tapę valdžios išlaikytiniais jie užtrauktų gėdą ne tik sau, bet visai giminei. Tokie kolektyvinės atsakomybės bei garbės jausmai seniai išblėso.

Kaip galima užkirsti kelią piktnaudžiavimui? Juk nepriversi žmonių tuoktis, net jei jie ilgą laiką gyvena kartu. Ir negali jiems uždrausti gyventi po vienu stogu. Vienas bedarbis sąžiningai ieškos darbo, kitas tenkinsis darbo paieškų vaidyba. Jei būtų stengiamasi teisinėmis priemonėmis nutraukti pašalpą apsimetėliams, jie išmoktų uoliau vaidinti ieškantys darbo. Įstatymais ir baudomis nepaversi žmogaus sąžiningesnio.

Nenoriu teigti, kad neįmanoma paveikti žmonių elgesio, bet tai nėra lengva užduotis. Būtų galima reikalauti, kad sveiki ir ilgą laiką pašalpas gaunantys žmonės dirbtų viešuosius darbus. Gal kai kas dirbtų sąžiningai, tačiau atsirastų ir tokių, kurie tik pastovėtų su kastuvu rankose. Apsunkintume jų gyvenimą, o vargu ar būtų konkrečios naudos jiems ar valstybei.

Ženklus minimalios algos didinimas, šešėlinės ekonomikos pažabojimas, teisinių priemonių taikymas sukčiams ir piktnaudžiautojams turėtų teigiamą poveikį. Prisidėtų naujų darbų vietų kūrimas ir mokesčių sistemos pertvarkymas, sumažinant darbdavio įmokas į "Sodrą", bet įvedant ir didinant įvairius kitus mokesčius. Tačiau jau nebekalbama vien apie socialinę politiką, ir svarstomi klausimai, dėl kurių labai sunku susitarti.

Yra viena paguoda. Visos ES šalys stengiasi rasti būdų keisti socialinę politiką, skatinti darbą, kovoti su piktnaudžiavimu pašalpomis. Tačiau ir joms sekasi ne geriau negu mums.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"