TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar sulauksime atominės

2014 01 29 6:00

Prieš kelias savaites premjeras Algirdas Butkevičius pasakė, kad Lietuva turi politinės valios statyti atominę elektrinę (AE). Neabejoju - jis tuo tiki arba bent gali įtikėti. Tačiau esminis klausimas yra tai, ar premjeras gali įtikinti Estiją ir Latviją, kad Lietuva tikrai siekia pastatyti naują atominę jėgainę. 

Be jų paramos nepavyks to padaryti, nes elektrinė reikalaus milžiniškų tiesioginių investicijų. A.Butkevičius nurodė, kad norint statyti atominę jėgainę ir siekiant sinchronizuotis su Vakarų elektros tinklais reikės tiesti antrą jungtį su Lenkija. Tad ir netiesioginės investicijos bus didelės.

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pabrėžė, kad Vyriausybė turėtų priimti sprendimą dėl projekto šį pusmetį, visų trijų Baltijos valstybių premjerai - kiek vėliau. J.Neverovičius neigė, jog blėsta partnerių interesas. Esą vyksta dalykiški, konkretūs pokalbiai.

Sveikintinas premjero optimizmas, tikinimai, jog Lietuva tikrai turi valios statyti jėgainę. Tačiau bijau, kad šaukštai jau po pietų. Mūsų kaimynai skeptiškai vertina Lietuvos ryžtą ir vargu ar daug ko tikisi iš tebevykstančių derybų. Negalima ilgą laiką daryti viena, staiga pradėti kalbėti kitaip ir viltis, kad šiems žodžiams bus skiriama pirmenybė. Socdemų priešiškumas AE statybai, Vyriausybės abejingumas energetikos projektams, A.Butkevičiaus neryžtingumas neliko be pėdsakų. Nemanau, jog dabartinės premjero kalbos apie Lietuvos valią nusvers ankstesnius partijos ir valdžios veiksmus.

Socdemai yra daugiausia atsakingi už tai, kad gyventojai 2012 metais per konsultacinį referendumą pasisakė prieš atominės elektrinės statybą. Tiek partija, tiek A.Butkevičius aiškino, jog projektas labai brangus ir rizikingas, atvirai siūlė žmonėms nepritarti atominės elektrinės statybai. Nors dabar kalbama, kad buvo priešinamasi tik Andriaus Kubiliaus Vyriausybės projektui, per referendumą balsuota ne prieš A.Kubiliaus projektą, bet apskritai prieš atominės jėgainės statybas.

Tas priešiškumas neišnyko ir po rinkimų. Dar 2013-ųjų balandį tuometė ūkio ministrė Birutė Vėsaitė tiesiai šviesiai rėžė, kad Japonijos korporacijos "Hitachi" siūlytas atominės elektrinės reaktorius Lietuvai nereikalingas. A.Butkevičius suskubo prieštarauti savo ministrės nuomonei, bet B.Vėsaitė nėra vienintelė įtakinga socdemė, kuri abejoja AE naudingumu.

Pasitikėjimą Lietuvos ryžtu mažino ir tai, kad premjeras nuolat minėjo naujas datas, iki kada bus galutinai apsispręsta dėl jėgainės. Iš pradžių sprendimas turėjo būti priimtas pavasarį, paskui - rudenį, o dabar kalbama apie šių metų birželį, taigi praėjus daugiau kaip pusantrų metų po Vyriausybės prisaikdinimo.

Kaimynų nekantrumas yra akivaizdus. Pernai gegužę Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas sakė, kad jo šalis dalyvaus steigiant bendrą įmonę Visagino AE projektui įgyvendinti, jei Lietuva pateiks gerą pasiūlymą ir “jei tas siūlymas kada nors bus pateiktas”. A.Butkevičius tikino, jog Estijai dar balandį buvo pristatyti siūlymai dėl AE projekto, melu vadino svarstymus, kad Vyriausybė vilkina sprendimus dėl atominės jėgainės.

T.H.Ilvesui pritarė ekonomikos ir transporto ministras Juhanas Partsas. Jis ragino “Lietuvos Vyriausybę labai aiškiai pasakyti, ar ši nori investuoti į projektą, ar ne”. Jau praėjo aštuoni mėnesiai, bet padėtis nepakito. Praėjusią savaitę vienas bendovės “Hitachi” vadovų Takao Kurihara priminė, jog Latvijos ir Estijos pareigūnai “pasigenda lyderiško Lietuvos požiūrio į projektą, jie nori, kad Lietuvos Vyriausybė imtųsi vadovauti projektui ir prisiimtų už jį atsakomybę kaip šalis šeimininkė”. Tada esą Estija ir Latvija sektų iš paskos. Kalbėdamas apie Baltijos valstybių nusivylimą Lietuvos vadovavimu, “Hitachi” vadovas, be abejo, išreiškė ir savo nepasitenkinimą.

Vyriausybės patikimumui kenkia liūdna bendrovės “Chevron” istorija, jos nutarimas pasitraukti iš skalūnų dujų žvalgybos konkurso dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje. “Chevron” dar gegužės mėnesį perspėjo ministrų kabinetą, kad dėl keičiamų įstatymų ji gali pasitraukti iš konkurso, bet šis nepaisė įspėjimo. Vyriausybė keitė įstatymus net tada, kai įmonė buvo paskelbta konkurso laimėtoja. “Chevron” išėjus A.Butkevičius reagavo, kaip jam būdinga. Iš pradžių teisinosi, esą nebuvo jokių ženklų, kad bendrovė ketina trauktis. Nors greitai turėjo atsiimti savo žodžius, premjeras toliau neigė, jog Vyriausybės veiksmai suvaidino lemiamą vaidmenį. Kaip visada atsakingas yra kas nors kitas.

Abejonių dėl projekto kelia ne tik ši Vyriausybė. 2008-aisiais, valdant socdemams, buvo įsteigta nacionalinė elektros energetikos bendrovė LEO LT, kurią kitais metais išformavo valdžią perėmusi A.Kubiliaus Vyriausybė. Dar galime prisiminti, kaip Lietuva nieko nedarė, kai artėjo paskutinio Ignalinos reaktoriaus uždarymo diena. Mėginta griebtis šiaudo, pasitenkinti veiklos imitavimu, pavyzdžiui, skiriant derybininku su ES dėl galimo reaktoriaus veiklos pratęsimo verslo konsultantą Aleksandrą Abišalą, nors buvo akivaizdu, kad ES neketino keisti savo nuomonės.

Estijos ir Latvijos vadovai, susipažinę su referendumo rezultatais, premjero svyravimais, prieštaringais aiškinimais, valdančiosios koalicijos abejingumu ir polinkiu vilkinti sprendimus, neskubės investuoti, kol neturės tvirtų garantijų, kad AE projektas bus vykdomas iki galo. Šiuo metu Estija ir Latvija yra nusiteikusios skeptiškai, nors dar gali pakeisti savo nuomonę. Jos dalyvautų AE projekte dėl to, kad įsitikino - be atominės jėgainės gaminamos elektros būtų negalima Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizuoti su Vakarų tinklais, kad visos galimos alternatyvos atominei yra prastesnės, bet tikrai ne dėl A.Butkevičiaus Vyriausybės tvirtos valios.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"