TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar sulauksime lietuvių ir lenkų santykių lūžio

2013 08 14 6:00

Kai praėjusią savaitę Poznanėje lenkų sirgaliai įžeidė Lietuvą, pagaliau ir Lenkija atsipeikėjo.

Mūsų žiniasklaidoje pranešama apie bangą atsiprašymų, nors po ne mažiau akiplėšiškų išpuolių prieš dvi savaites Vilniuje jų negirdėjome. Tada šaukta: „Vilnius - Lenkijos“, pratęsiant šūkio „Vilnius - mūsų" (t. y. Lenkijos - aut.) tradiciją.

Kaltinami tik sirgaliai, bet jie išreiškė tai, kas pačioje Lenkijoje į žmonių sąmonę diegta nuo mažumės: viršenybės Lietuvai ir lietuviams jausmą. O juk plakatas Poznanėje ir skelbė: "Chamai lietuviai, klaupkitės prieš ponus lenkus." Toks požiūris į mūsų valstybę ir tautą kyla dėl skirtingo istorijos traktavimo, jį dar labiau sustiprina ir Lietuvos politikai. Ne taip seniai į Varšuvą nuvyko atsiprašyti, o lenkų sąmonėje tai reiškia - atsiklaupti, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Tačiau dar prezidentas Algirdas Brazauskas darė Lenkijai nuolaidas pasirašant dviejų šalių tarpusavio santykių sutartį. Atsisakė reikalavimo, kad ji pripažintų Vilniaus okupaciją. Susitaikėme su netolygiu tautinių bendruomenių traktavimu Lenkijoje ir Lietuvoje. Mes išlaikome lenkų mokyklas. Lenkija lietuvių mokyklas stumia uždarymo link.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus sutiko, kad Lenkijos vadovas savo lėktuvu jį tarsi taksi pristatytų į svarbų tarptautinį renginį. Lietuvoje tai buvo pateikta kaip gražus šalių bendradarbiavimo pavyzdys. Tuo metu Lenkijoje laidyti juokai, esą Lietuvos prezidentas pats negali nuskristi į renginį. Atidavėme Lenkijai strateginius objektus, o patys tik stebėjome, kai ši blokavo Lietuvai svarbius energetinius projektus.

Mes buvome informuoti, kad vien dėl V.Adamkaus vaidmens po Oranžinės revoliucijos Ukrainoje į valdžią galėjo ateiti vakarietiškos jėgos. Tačiau gerai žinantieji situaciją supranta: jis tik padėjo Lenkijos prezidentui Aleksanderui Kwasniewskiui. Ukrainos politikai daug palankiau pateikė Lietuvos vaidmenį, o vėliau V.Adamkų apdovanojo ordinu. Taip norėta "numušti" įspūdį, kad šalis turi būti dėkingi Lenkijai. Juk Ukraina irgi jaučia Lenkijos viršenybės jausmą.

Lenkijoje garsus rašytojo Henriko Senkevičiaus romanas „ Kryžiuočiai“ ir jo ekranizacija rodė, jog lenkai buvo bajorai, o lietuviai - laukiniai. Lenkijos istorikai tvirtina, kad iki krikšto lietuviai neturėjo kultūros. Tam pritaria ir kai kas iš Lietuvos. Todėl teigiama, jog mums reikia dėkoti Lenkijai už krikštą, už kultūrą ir net už tai, kad likome gyvi. Esą nuo kryžiuočių ir Rusijos apsigynėme Lenkijos dėka, iš Žalgirio mūšio lietuviai bėgo, o lenkai laimėjo.

Dviejų valstybių unija Lenkijai buvo aukso amžius. Deja, neatsirado Lietuvos politiko ar istoriko, kuris per oficialų unijos minėjimą būtų išdrįsęs pasakyti, kad ją sudarius Lietuvai nenorėta palikti vietos. Lenkija siekė, kad tai būtų tik lenkiškos kultūros valstybė, kurioje dalis bajorų didžiuotųsi kaip kilę iš Lietuvos. Bajorai, ponai buvo tik lenkai, o lietuviai - mužikai. Tokį traktavimą randame ir lenkų Nobelio premijos laureatų kūryboje.

Lenkija iki šiol nesupranta, kodėl Lietuva 1918 metais neatnaujino dviejų tautų unijos. Ji nejaučia kaltės, kad generolas Lucjanas Želigowskis, sutaręs su Lenkijos vadovu Józefu Pilsudskiu, paėmė Vilnių. Lenkijoje dar gajus mitas, kad Lietuvos nepriklausomybė buvo naudinga vokiečiams ir bolševikams, kitaip sakant, nukreipta prieš Lenkiją. Užmirštama, jog ir Lenkijoje nepriklausomos valstybės židiniai kūrėsi po vokiečių administracijos sparnu. Lenkai tebėra įsitikinę, kad Vilnių nuo Lenkijos atplėšė bolševikai, kad pati Lenkija nepažeidė jokių tarptautinių susitarimų, pagal kuriuos Vilnius, kaip istorinė sostinė, yra Lietuvos. Dalis Lenkijos visuomenės iki šiol tiki, jog Vilnius - Lenkijos.

Lenkų karių kapų Lietuvoje neniekiname. Kaip ir rusų ar vokiečių. Mirusiųjų atminimą reikia gerbti. Jei norite pamatyti, kaip Lenkijoje žiūrima į mūsų žuvusius savanorius, kovojusius už lietuvių žemes Punske ir Suvalkuose, nuvykite į Berznyko kapines.

Tačiau pastarųjų savaičių įvykiai Vilniuje ir Poznanėje galėtų būti lūžio taškas, kai suvokiama, kad taip tęstis negali - būtina atsitokėti. Turiu lenkų draugų Lietuvoje ir Lenkijoje. Jiems irgi neramu dėl dabartinių santykių. Jie taip pat supranta, kad lazda perlenkta. Gal savo politikos vaisius pajus ir iki šiol iš aukšto į Lietuvą žvelgęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis? Jis parėmė akciją, smerkiančią Poznanės sirgalių elgesį dėl lietuvių tautos įžeidimo. Bet iki šiol nėra jokios reakcijos dėl Lietuvos sostinėje skanduotų šūkių: "Vilnius - Lenkijos."

Jeigu sieksime tikro lietuvių ir lenkų tarpusavio santykių lūžio, turėsime išmokti gerbti vieni kitus, pripažinti dviejų šalių ir tautų santykius kaip LYGIAVERČIUS. Kas buvo, tas buvo, istorijos nebepakeisi. Kaip ir jos tendencingo, iškreipto interpretavimo. Tai negalėjo neatsiliepti žmonių sąmonei Lenkijoje ir Lietuvoje. Tačiau būtų gerai, jei mūsų istorikai nebesiimtų lenkų kolegų vaidmens, o Lietuvos politikai nustotų klauptis.

Abi valstybės turi užtikrinti, kad ir viešoje erdvėje nebūtų net užuominų apie teritorines pretenzijas. Lietuva nekelia Seinų ir Punsko krašto klausimo. Kodėl atvykusieji iš Lenkijos vis dar sako: „Vilnius - mūsų“? Kodėl tai leidžiame?

Ir Lenkija, matyt, labiau gerbtų valstybę partnerę su stuburu. Kol kalbėjome apie dviejų šalių strateginę partnerystę, Lenkija rūpinosi savo interesais. Kodėl mes turėtume daryti kitaip? Žinoma, siekdami išlaikyti gerus kaimyniškus santykius.

Daugiau savigarbos reikia ir mums, ir savo valstybei. Tada ir kiti labiau gerbs Lietuvą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"