TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar tautiškumas yra tik gražus mitas?

2010 12 30 0:00

Filosofė I.Gaidamavičienė dar prieš dvidešimt metų "Kultūros baruose" (1989/2), savo straipsnyje "Dvasingumo ir tautiškumo vienovė", rašė: "Atėjo laikas suprasti, kad kiekvienas, siekiantis demokratijos ir teisingumo ne popieriuje, yra vedamas ne tik kilnių siekių, bet ir didelės nuoskaudos, atsiradusios dėl ilgalaikio tautinės dvasios esaties neigimo ir niekinimo. Dvasia be tautinių aspiracijų, be tautinių "šaknų" - tik trumpalaikis jos dvelktelėjimas."

Praėjo dvidešimt metų, kai tapome dvasiškai laisvi nuo svetimos ideologijos, nuo svetimos valstybės valios. Ir ką turime? Turime tikrą nesusipratimą. Mūsų Vyriausybė blaškosi, pasiklydusi valdymo reformose, Seimas, užuot kūręs protingus, piliečių gyvenimą palengvinančius įstatymus, įklimpęs tarpusavio rietenų liūne, partijos mąsto tik apie artėjančius rinkimus, apie išlikimą valdžioje.

O kas rūpinasi Lietuvos įvaizdžiu, jaunimo tautiniu auklėjimu? Apie tautiškumą ir dvasingumą net nekalbama. Visas laikas, visa energija išeikvojama smulkioms intrigoms, materialinės naudos vaikymuisi.

Kadaise kūrėme tautinę, demokratinę valstybę, deklaravome tautos dvasines vertybes. Kur tos dvasinės vertybės išgaravo?

Kartą paklausiau jauno išsilavinusio žmogaus, ar šis didžiuojasi esąs lietuvis. Iš jaunuolio reakcijos buvo matyti, kad jis visiškai nesuprato mano klausimo. Kitas tiesiai šviesiai atrėžė: man tėvynė ten, kur gera gyventi, kur gerai moka. Gerai. Jie dar jauni, ateis laikas ir supras savo klaidas. Supras, kad už jokius pinigus nenusipirksi kitos tėvynės, kitos Lietuvos. Tai puikiai suvokia daug metų svetur gyvenę, gerai tenai įsikūrę, bet Lietuvos neužmiršę lietuviai. Jie tvirtina, kad nostalgijos nenumalšina nei tautiečių susibūrimai, nei gimtosios kalbos vartojimas, nei užgyventa materialinė gerovė. Net kūrybinis aktyvumas atsiranda tik tada, kai jis tiesiogiai atsiliepia paliktos tėvynės likimui.

Tačiau ne visiems užsienio lietuviams istorinės tėvynės likimas rūpi. Ne visi didžiuojasi, kad "lietuviais esame mes gimę". Vienas žinomas intelektualas, poetas ir vertėjas, Jeilio universiteto (JAV) profesorius savo interviu pasakė, kad jam laisvė ir tiesa yra svarbiau negu tauta. Kaip pažiūrėsi? Tiek laisvę, tiek tiesą kiekvienas žmogus supranta taip, kaip jam patogiau. Nedalomos laisvės be atsakomybės, be įsipareigojimų nėra. Niekas neturi ir vienos tiesos monopolio. O tautiškumas arba yra, arba ne. Blogai, kai žmogus užmiršta savo tautybę, savo giminės šaknis. Žinoma, daugelis valstybių kūrėsi ne tautiniu pagrindu, bet pilietiniu. Ir nieko blogo čia nėra. Tačiau mažosios valstybės, tokios kaip Lietuva, kūrėsi tautiniu pagrindu. Tautinė sąmonė, tautos papročiai ir tradicijos leidžia mums neištirpti kitataučių jūroje. Nes globalizacija tarsi cunamio banga užlieja visas valstybes ir mūsų mažutę tėvynę.

Kosmopolitai tvirtina, kad tautiškumo deklaravimas diskriminuoja, žeidžia kitataučių orumą. Tad ką daryti? Viešai nedemonstruoti savo tautiškumo, gal atsisakyti ir savo gimtosios kalbos? Juk taip jau buvo - buvome verčiami tai daryti.

Regis, prieš ketvertą metų Seime vyko karšti debatai: ar reikalingas mūsų pase tautybės įrašas. Pasak socialdemokratų, tautybės žymėjimas pase tėra keistas nonsensas, atgyvena. Jiems lietuvio vardas - jokia vertybė. Nors įstatymų kūrėjams turėtų būti žinoma, kad "tautybė" ir "tautiškumas" yra konstitucinės sąvokos.

Kartais kyla pagrįstas klausimas, kad galbūt mūsų darbštūs įstatymų leidėjai, sekdami Europos pėdomis, seniai savo darbo stalų stalčiuose slepia nuo mūsų ne vieną naują staigmeną. Kad ir įstatymų dėl tos pačios lyties asmenų santuokų registravimo, tokių "šeimų" vaikų įvaikinimo ar prostitucijos legalizavimo projektus. Juk kai kuriose Europos valstybėse tai jau įteisinta. Olandijoje, liberalizmo lopšyje, kuriama ir gana garsiai reklamuojasi, reikalauja sau teisinio pripažinimo pedofilų partija. O juk ir pas mus, kaip paaiškėjo, pedofilų užtarėjų netrūksta net pačiuose aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Vienintelis jiems užtvaras - tradicinės šeimos vertybės, kurias palaiko tautos papročiai, tautos dvasingumas.

Tikrai ne pedofilai, ne dėl savo teisių nuolat šaukiantys netradicinės seksualinės orientacijos mažumų atstovai kuria "Drąsios Lietuvos" įvaizdį. Sporto ir meno aukštumas pasiekę lietuviai garsina savo tėvynės vardą. Lietuvos mokslininkai ir rašytojai žinomi ne vien Europoje, bet ir tolimose šalyse. Tačiau yra ir kita medalio pusė.

Europoje, Švedijoje ir Norvegijoje, Italijoje ir Prancūzijoje, lietuvių vardas dažnai minimas vietos policijos kriminalinių įvykių suvestinėse. Mašinų ir katerių vagys, narkotikų ir prostitučių pardavėjai įvardijami kaip lietuviai. Vietinė spauda, televizija tai pateikia profesionaliai, su pasigrožėjimu: žiūrėkite visi - kokie tie lietuviai. Nesvarbu, kad daugelis tų nusikaltėlių, pagautų su lietuviškais pasais, turi ne lietuviškas pavardes, nemoka lietuvių kalbos. Žurnalistams ir policininkams tai nesvarbu. Nors sakoma, kad nusikaltimas neturi tautybės, vis dėlto visuomet žiūrima į asmens pasą ir konstatuojama - vėl lietuvis. Gal ir teisūs buvo politikai, kurie prieštaravo tautybės įrašui asmens dokumentuose. Gal jie taip tik norėjo išsaugoti pasaulyje gerą lietuvio vardą.

Dabar lietuviški pasai patys paklausiausi tarp įvairiatautės nusikaltėlių brolijos narių. Prieš keletą metų ir mūsų spauda rašė, kad buvo uždaryta dokumentų klastotojų artelė, tiekusi tarptautiniams nusikaltėliams lietuviškus puikios kokybės pasus. Ar mūsų teisėsaugos pareigūnai, diplomatai ir žurnalistai aiškino savo kolegoms užsienyje, kad jų įvardijamų nusikaltėlių tautybė neturi nieko bendra su lietuviškumu? Žinoma, prikiaulina, Lietuvos vardą užsienyje žemina ir grynakraujai lietuviai. Bet kas ten juos rūšiuoja?

Visų mažų tautų atstovai labai jautriai reaguoja į kitataučių kritiką jų adresu. Juo labiau, jei ta kritika ne visuomet būna teisinga, korektiška. Savisaugos refleksas labiau išsivystęs tarp mažųjų tautų atstovų. Kodėl nei JAV, nei Kinijos ar Rusijos gyventojai nesibaido globalizacijos, nutautinimo, asimiliacijos? Paprasčiausiai jų per daug, kad suktų sau galvą tokiais niekais. O mums, lietuviams, mūsų vardas brangus. Kaip ir kalba, papročiai, kaip mūsų tėvų ir protėvių apginta žemė.

Kodėl kitos mažosios tautos, neturinčios net savo valstybingumo, nebijo garsiai kalbėti, ir netgi tiems, kuriems tai labai nepatinka. Baskai ir katalonai niekada nesakys, kad jie ispanai, nors gyvena Ispanijoje. Kanados Kvebeko provincijos gyventojai nelaiko savęs nei kanadiečiais, nei prancūzais, nors jų protėviai - tikri istoriniai prancūzai. Jie išdidžiai sako: "Mes kvebekiečiai." O čečėnai, flamandai, valonai ar Velso gyventojai... Visi žino savo tautybę ir ja didžiuojasi. Jų tautinės savigarbos jausmas daug kartų didesnis už jų tautiečių skaičių. Juk ne tautos narių skaičius lemia jos vertę.

Negi mes, lietuviai, kuo nors menkesni už išvardytas mažąsias tautas? Negi mums vis tiek, ką apie mus kalba pasaulis? Gal mūsų bėda ta, kad dar tik mokomės kalbėti su pasauliu. Mokomės atsiverti, mokomės atsikratyti nevisavertiškumo komplekso, kurį mums norėjo įdiegti kiti, didesni. Privalome sau ir pasauliui įrodyti, kad Lietuva - ne pasaulio užkampyje pasiklydusi bananų respublika. Nes, kaip sakė Andrius Navickas: "Kai gimiau, pasaulis į mane prabilo lietuviškai. Kai gimiau, už lango buvo lietuviškas pavasaris. Nedidelis pasaulio lopinėlis prie Baltijos jūros tapo mano namais. Negi reikia tapti benamiu, kad suprastum tikrąją namų vertę?" Nežinau gražesnio meilės prisipažinimo, kaip šis. Nežinau tvirtesnio argumento už nuoširdų jausmą, išsakytą viešai. Juk tai taip retai girdime. Ar galime, tautiečiai, visi pasirašyti po tais žodžiais tėvynei?

 

Vytas DRUNIS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"