TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar tikrai biokuro konversijos nauda – minimali?

2015 03 20 13:40

2015 metų kovo 13 dieną, penktadienį (pripažįstame, data pasirinkta nelabai tinkama), įvyko Lietuvos biomasės energetikos LITBIOMA metinis visuotinis narių susirinkimas. Asociacijos nariai 11-ą kartą susirinko, kad pasidžiaugtų nuveiktais darbais, įvertintų pasiekimus, įvardytų problemas biomasės energetikos srityje, brėžtų gaires tolimesnei veiklai.

Pasidžiaugti biomasės energetikos visuomenė tikrai turi kuo. 2014–2015 metų šildymo sezoną centralizuotai tiekiamo šilumos iš biokuro dalis pasiekė 50 proc., į eksploataciją įvesta daug naujų biokuro katilinių, taip pat pramonės įmonėse, dėl nuolat didėjančios pasiūlos ir veikiančios biokuro biržos biokuro kainos tapo itin žemos, netgi ir pingant dujoms biokuras išlieka mažiausiai perpus pigesnis nei iškastinis importuojamas kuras – dujos. Visa tai lėmė mažėjančias šilumos kainas vartotojams biokurą vartojančiuose miestuose. Biomasės energetikos visuomenė jautėsi ir jaučiasi ne tik dalyvaujanti augančiame Lietuvos versle, kurianti naują perspektyvią pramonės šaką, bet ir atliekanti reikšmingą darbą Tėvynei, stiprindama energetinį savarankiškumą, kurdama naujas darbo vietas, mažindama kenksmingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Ir staiga, lyg perkūnas iš giedro dangaus (juk, penktadienis, 13-oji diena) – „Verslo žinių“ žurnalisto Ryto Staselio straipsnis – „Biokuro konversijos nauda – minimali“. Kuo grindžia savo teiginį gerbiamas žurnalistas? Jis užduota tris klausimus: 1. „Ar galima sakyti, kad biokuro konversija šilumos ūkyje vartotojams nedavė apčiuopiamos naudos...“, 2. „Kodėl šilumos kainos galutiniams vartotojams netapo gerokai mažesnės...“, 3. „Kokių reguliavimo ar kitų administravimo priemonių turėtų imtis valdžia, kad vis dėlto biokuro konversijos nauda pasiektų vartotojus?“. Šiuos klausimus užduoda išskirtinai valstybinės valdžios ir valdymo organų pareigūnams nuo premjero iki Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojo, neužmiršdamas paklausti ir buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko.

Nežiūrint į tai, kad praktiškai tik A. Sekmokas išreiškė neigiamą nuomonę apie biokuro vartojimą atsakydamas į užduotus klausimus, kiti pareigūnai komentuoja tam tikrus neigiamus biokuro konversijos centralizuotame šilumos ūkyje aspektus (sutinkame, jų visada yra ir bus, matyt, bet kuriame svarbesniame valstybės gyvenimo reiškinyje), o premjeras konkrečiai pasako, kad jis nesutinka su tokiu vertinimu (cituoju: „Nesutinku su šiuo teiginiu.“), straipsnio antraštė išlieka grėsmingai neigiama, žala biomasės energetikos įvaizdžiui – neabejotina ir didžiulė. O kaip yra iš tikrųjų?

Šiandien galime drąsiai teigti, kad biokuro nauda tiek paprastam vartotojui, tiek visai valstybei yra nenuginčijama ir pagrįsta realiais skaičiavimais, o ne nuogirdomis iš įvairių valdžios pareigūnų. Šiandien šilumos kainos yra 30–40 proc. mažesnės savivaldybėse, kurios naudoja biokurą. Su šiuo teiginiu tame pačiame straipsnyje sutinka ir premjeras, pridurdamas: „Remiantis 2015 m. vasario šilumos kainų statistika, daugiau biokuro naudojančiuose miestuose – Utenoje, Mažeikiuose, Šilalėje, Molėtuose, Varėnoje – šilumos kaina svyruoja nuo 4,93 iki 5,61 Eur ct už kWh, o Prienuose, Joniškyje, Nemenčinėje, Šalčininkuose, kur daugiau naudojama gamtinių dujų, šilumos kaina svyruoja nuo 8,96 iki 8,37 Eur ct už kWh“. Atkreipę dėmesį į elementarius pavyzdžius galime matyti, kad miestų, naudojančių šildymui biokurą, gyventojai sutaupo 30–40 proc. Biokuro naudojimo privalumai reiškiasi ne vien mažesnėmis šilumos kainomis, negalime pamiršti ir makroekonominės naudos naudojant vietinį kurą. Kadangi visa grandinė, pradedant žaliavos surinkimu, baigiant namų šildymu, vyksta šalies viduje, čia kuriamos darbo vietos (remiantis tarptautine praktika, 1 TWh energijos sukuria apie tūkstantį naujų darbo vietų), sumažėja socialinių išmokų poreikis, pagerėja valstybės eksporto/importo balansas, daroma teigiama įtaka regionų vystymuisi. Juk importuojant net ir atpigusias dujas (kurios vis tiek išlieka dvigubai brangesnės nei biokuras) nekuriama pridėtinė vertė šalies viduje, pinigus tiesiog atiduodame kitoms valstybėms.

Biomasės energetikos sektorius taip pat neturėtų būti diskredituojamas dėl to, kad netobuli, „skatinantys konkurenciją šilumos ūkyje“ įstatymai sudaro galimybes nepriklausomiems šilumos gamintojams krautis nemažus pelnus. Kaip žinia, įstatymų ir taisyklių šio sektoriaus ekspertai nepriiminėja, priiminėja jas tie patys politikai, atsakę į gerbiamo R. Staselio klausimus. Tačiau yra ir gera žinia: tokia situacija tik dar kartą įrodo, kad tik biokuras ilgalaikėje perspektyvoje gali duoti pigią energiją. Yra daug pavyzdžių, kurie aiškiai parodo, kad, jei pati šilumos tiekimo įmonė stato biokuro katilinę, galutinė kaina vartotojui yra ženkliai mažesnė. Tai įrodinėjame jau daugiau kaip dešimt metų, ir nuoširdžiai nesuprantame, kodėl, pavyzdžiui, tame pačiame Kaune tik 2015 metais atsirado trys „Kauno energijos“ biokuro katilinės?

2014 metų gruodžio mėnesį pačios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atliktais skaičiavimais gamtinių dujų kaina siekė 427 Eur už toną naftos ekvivalento (tne), o biokuro – 197 Eur už tne. Jei biokuro dalis centralizuotos šilumos tiekimo sektoriuje sudarytų 70–80 proc. (asociacijos LITBIOMA nuomone, šis procentas bus pasiektas apie 2020 metus), Lietuvos valstybė kasmet sutaupytų ne mažiau kaip 130 mln. Eur. Šiuos sutaupytus pinigus galėtume panaudoti, pavyzdžiui, daug lėšų reikalaujančios krašto apsaugos stiprinimui. Šiuo metu biokuro sektorius sukuria apie 6,5 tūkst. darbo vietų, iki 2020 metų planuojama dar daugiau – 10 tūkst. Galbūt biokuro nauda ne tokia jau „minimali“?

Toliau įrodinėjant biokuro naudą (nors įrodyti kaip ir nėra ko - viskas ganėtinai aišku), svarbu paminėti, kad biokuras – ekologiškas kuras. Deginamas biokuras teršia aplinką kelis kartus mažiau nei iškastinis importuojamas kuras. Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, pagal Jungtinių Tautų Bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) bei Kioto protokolą yra įsipareigojusi mažinti išmetamus anglies dvideginio kiekius ir taip prisidėti prie kovos su užterštumu bei klimato kaita. Šiuo metu galiojanti Europos Sąjungos klimato kaitos ir energetikos politika iki 2020 metų pagrįsta trimis tikslais – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (20 proc.), padidinti atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimą (20 proc.) bei energijos efektyvumą (20 proc.). Būdami Europos Sąjungos dalimi privalome siekti bendrų tikslų su visa Europa. Tai galime pasiekti tik pripažinę biokuro naudą vartotojui ir valstybei, nes būtent biokuras turi didžiausią įtaką minėtų tikslų pasiekimui.

Biokuro vystymasis skatina Lietuvos mokslą ir įgalina technologijų eksportą. Lietuvos pramonei bendradarbiaujant su mokslininkais technologais yra kuriami lietuviški gaminiai: garo ir vandens šildymo katilai, dūmų valymo įrenginiai, kondensaciniai ekonomaizeriai. Šiandien įvairios biomasės energetikos technologijų eksportuojama beveik už 100 mln. Eur. Biokuro sektoriaus atstovams bendradarbiaujant su mokslininkais, miškininkais ir agronomais veisiami tradiciniai ir netradiciniai žoliniai ir sumedėję augalai, skirti biokuro ar biodujų gamybai, atliekami trumpos rotacijos miško želdinių produktyvumo bei biokuro formavimosi ir kokybės tyrimai. Mokslo bendradarbiavimas su biomasės energetikos sektoriumi įgalina auginimo technologijų optimizavimą, kuris leidžia sumažinti energijos sąnaudas ir padidinti energetinį efektyvumą.

Ir pabaigai: ar galėjo biokuro potencialas Lietuvoje būti išnaudojamas geriau? Taip, be abejo. Jei konversija iš dujų į biokurą centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje būtų buvusi vykdoma žymiai sparčiau, nukreipiant adekvačias (o ne per mažas, kaip buvo iki šiol) Europos Sąjungos paramos lėšas į šią sritį; jei biokuras tarnautų ne tik šilumos bet ir elektros gamybai; jei būtų buvęs vykdomas aiškus planavimas ir reguliavimas, o ne remiamos nepasiteisinusios „konkurencijos šilumos ūkyje didinimo idėjos“; jei būtų buvę įsiklausyta į mokslo ir ekspertų nuomonę – šilumos kaina Lietuvoje tikrai būtų dar 10–20 proc. mažesnė. Dabar, deja, to reikės palaukti dar keletą metų, ir sėkmė mus aplankys tik tokiu atveju, jei biokuro konversijos iš dujų procesas nesustos. Tačiau už tai atsakingos valstybės struktūros ir politikai, kurie ir atsakinėjo į gerbiamo R. Staselio klausimus.

Autorius yra asociacijos LITBIOMA valdybos narys

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"