TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar tikrai Lietuvai gresia diktatūra?

2009 05 16 0:00

Protingos asmenybės savo tautos, ypač demokratinės ir teisinės valstybės, nepeikia, o stengiasi ją puoselėti. (Gatvėje nugirstos mintys.)

Gresia ji ir bus, jei atsisakysime įstatymo viršenybės principo, o nepriklausomus teismus paversime politikų tarnaite. Atrodo, kad to ir siekia Vytautas Landsbergis (toliau VL) ("Lietuvos žinios", 2009 05 02 ir 2009 05 04). Dirbau Seimo Teisės komitete, kada buvo priimami Seime tebegaliojantys pagrindiniai kodeksai ir Teismų įstatymas, todėl manyčiau, kad galiu detaliau pakomentuoti šiuos straipsnius. Visų pirma, demokratijos pagrindas yra įstatymo viršenybė ir nepriklausomi teismai. Mums gali patikti ar ne tiek įstatymai, tiek ir teismų sprendimai, bet "dura lex, sed lex" ir kol blogi įstatymai nepakeisti geresniais, jie privalomi visiems. Todėl samprotavimai, kad Konstitucinio Teismo (KT) sprendimai yra ne tie, kurių nori politikai - tai jau teisinis nihilizmas. Pasigirsta balsų, kad reikia įkurti KT priežiūros instituciją, nors Lietuvos Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad KT sprendimai galutiniai, taigi jokia priežiūros institucija negalima. Jeigu būtų pakeista Konstitucija ir įkurta tokia priežiūros institucija, tada iškiltų klausimas, o kas prižiūrės tą naują instituciją. Taip prieitume prie vienintelio galimo sprendimo, kad ją prižiūrės neklystantis vienasmenis ar kolektyvinis diktatorius. Tada demokratinė valstybė transformuotųsi į diktatūrą. Tikėkimės, kad to nebus. Dabar pakomentuosiu minėtų straipsnių atskirus teiginius.

VL: "Norint gerėjimo, reiktų, kad į teisėjus ateitų aukštesnės prabos, naujos kokybės žmones."

Bet ir šiuo metu egzistuojanti teisėjų vertinimo ir atrankos sistema užtikrina gana aukštą teisėjų atrankos lygį. Iki Teisėjų tarybos sprendimo priėmimo vyksta kandidatų vertinimas ir atranka. Šiame procese dalyvauja ne tik teisėjai, bet ir visuomenės atstovai. Tokių visuomenei atstovaujančių asmenų teismų savivaldos suformuotose komisijose yra beveik pusė, pavyzdžiui, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijoje - 3 iš 7 (Teismų įstatymo 54 str.), Pretendentų į teisėjus atrankos komisijoje jų dauguma - 4 iš 7 (Teismų įstatymo 551 str. 1 dalis), Nuolatinėje teisėjų veiklos vertinimo komisijoje - 3 iš 7 (Teismų įstatymo 913 str.) Pabrėžtina, kad nė vienoje Europos valstybėje visuomenei nėra taip plačiai atstovaujama. Visuomenės atstovų dalyvavimu užtikrinamas didesnis objektyvumas, o tuo pačiu ir sistemos didesnis atvirumas, viešumas. Manytina, kad tokio visuomenės dalyvavimo visiškai pakanka siekiant parinkti ne tik geras teisines žinias turinčius asmenis dirbti teisėjais, bet ir išsiaiškinti jų asmenines savybes bei vertybes ir bendrąjį tinkamumą dirbti teisėjo darbą.

VL: "(...) atkakliai priešinamasi teismų tarėjų - visuomenės atstovų - institucijos įvedimui apskritai ir svarstant konkrečias bylas."

Įvesti tokius teismus gali tik Seimo dauguma, o ne teismai. Tai tegul tai ir daro dabartinė Seimo dauguma. Bet reikia žinoti, kad tarėjų ar prisiekusiųjų teismo institutai nebūtų nebrangus teisingumo sistemos patobulinimas; tai sudėtinga nauja sistema, kuri kažkam užkrautų prisiekusiojo ar tarėjo išlaikymo naštą tomis dienomis ar savaitėmis, kai jis neatliks savo tiesioginio darbo, o dirbs teisme. Ar verslininkai ir valstybinės institucijos pasiruošusios šiai naštai? Be to, JAV praktika parodė, kad klysta ir prisiekusieji (dvi Simpsono bylos, myriop nuteistų nekaltų asmenų bylos). Todėl manyti, kad prisiekusiųjų ar tarėjų institucijos teismų sprendimus padarys nepriekaištingais - praktikos nepatvirtintas optimizmas. Bet aš matau ir teigiamų tokios institucijos įvedimo poslinkių. Dabar pralaimėjusi bylą teisminė šalis nesako, kad įstatymas buvo ne jo pusėje, o kaltina teisėjus, kad jie, esą, papirkti; tada tokie pat kaltinimai piltųsi ir ant visuomenės atstovų - prisiekusiųjų ar tarėjų galvų. Teisėjai lengviau atsikvėptų ir nuoširdžiai padėkotų Seimo daugumai.

VL: "Kodėl teismai užsidarę (žemesniųjų sprendimai nė neprieinami laisvai skaityti ir komentuoti), kodėl jie nenori kokybiškai keistis."

Pagrindinė informacijos nevisiško prieinamumo problema, kaip ir bet kurioje srityje, - finansinės galimybės. Be to, žemesniųjų teismų sprendimai būna neįsiteisėję, todėl jie neviešinami, idant nebūtų pažeistos proceso dalyvių teisės. Įsiteisėję sprendimai visi prieinami visuomenei: jei jų nerasite internete, visuomet gausite teisme.

VL: "Pasikeitė įstatymą, kad procedūras galima būtų pradėti avansu - prieš pusmetį, ir kilnoja figūrėles; veikiau jos pačios save kilnoja."

Įstatymą gali keisti tik Seimas, o ne teisėjai. Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašas: "Pretendentų į laisvas teismų teisėjų, pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų vietas atranka gali būti pradedama atsiradus laisvai teismo teisėjo, pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko vietai arba likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki numatomos laisvos vietos atsiradimo." (Teismų įstatymo 551 str. 4 dalis.)

VL: "Nepalankus patarimas, tegu prezidentas ir būtų pasirinkęs kandidatą, paverstas įstatyminiu veto (girdėjom ponias Laimą Garnelienę ir Aušrą Rauličkytę per televiziją viešai patvirtinant), nors Konstitucija to nesako. (...) vargšas prezidentas (kad ir koks jis būtų) neturi pasirinkimo, tik skirti, ką jam patarė."

LR Konstitucijos 112 straipsnis: "Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija." Teismų įstatymo 551 str. 14 dalis: Atrankos komisijos išvados dėl pretendentų į laisvas teisėjų vietas Respublikos prezidento neįpareigoja. Pagal 2006 05 09 KT nutarimą, jei Taryba pataria prezidentui skirti asmenį teisėju, prezidento tai nesaisto. Jei nepataria, prezidentas negali skirti asmens teisėju, nes tam reikalingas Tarybos patarimas. Prezidentas kaip tik nėra vargšas - jis gali NESKIRTI to, ką jam patarė, tačiau negali skirti teisėju asmens, dėl kurio NEPATARTA, nes tai prieštarautų Konstitucijai. Taip išlaikomas valdžių balansas.

VL: "Nieko nebestebina teisėjų nepotizmas - "blatas" giminaičiams." Tuo nusidėjęs asmuo geriausiai tiko vadovauti Etikos ir drausmės komisijai."

Teisėjų taryba 2007 09 07 nutarė, kad skiriant D.Gasiūnienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, nebuvo pagrindo inicijuoti drausmės bylą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui Artūrui Driukui, o Seimas, balsuodamas už teisėjos D.Gasiūnienės kandidatūrą į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus, tam netiesiogiai pritarė.

VL: "Teisėjų taryba pati nutaria esanti objektyviai neklaidinga ir tą skelbia urbi et orbi nesename balandžio 6 dienos pareiškime. Rūsčiai smerkia disidentus ir eretikus, abejojančius jos sprendimų neklaidingumo dogma."

Jeigu Taryba kaltinama įsitikinimu savo neklaidingumu, tą patį galima pasakyti apie bet kurį asmenį arba instituciją, kurie viešai išreiškia savo nuomones. Tai jau būtų demagogija ir išvedžiojimai. Taryba tiesiog paaiškino visuomenei, kokiais kriterijais vadovaujantis priimami sprendimai patariant prezidentui skirti arba neskirti teisėjus. Tai objektyvūs kriterijai: informacija apie darbo kiekius, sprendimų stabilumą, nagrinėjamų bylų pobūdį, drausmės bylas ir pan. Subjektyvūs kriterijai yra tik dėl asmens tinkamumo dirbti teisėju, jo organizacinių arba vadovo savybių.

VL: "Ar ką nustebino pinigų išsidalijimas teismuose metų pabaigos premijoms."

Ne premijos buvo išmokėtos, o priemokos už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis. Negali būti situacijos, kai už papildomą darbą, darbą poilsio ar švenčių dienomis asmeniui nebūtų apmokama arba būtų apmokama neteisingai. Beje, pastaruoju metu diskutuojant apie Valstybės tarnybos įstatymo normos, reguliuojančios valstybės tarnautojų viršvalandinio darbo ir darbo poilsio bei švenčių dienomis apmokėjimą, panaikinimą, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2009 metų gegužės 6 dienos išvadoje išreiškė nuomonę, kad toks panaikinimas prieštarautų Konstitucijai. Analogiškai ir su teisėjų viršvalandiniu darbu bei darbu per šventes ir poilsio dienomis. Ar norėtumėte, kad policija paleistų įtariamąjį dėl to, kad savaitgaliais teisėjas nedirba ir negali skirti kardomosios priemonės?

VL: "Ir teismai per Teisėjų tarybą drąsiai grasina savo pačių valstybei (balandžio 1 dienos pareiškimas), kad užsidarys, jeigu netikusi Vyriausybė pamažins jų veiklai numatytus biudžetus. Tai būsiąs priverstinis jų "nedarbingumo laikotarpis."

Nesuprantama kritika, nes teisingumo funkcijoms vykdyti skirto finansavimo sumažinimas neabejotinai atsilieps teismų darbui. Juk dėl lėšų trūkumo teismai negalės skirti ekspertizių, siųsti šaukimų apie teismo posėdžius ar įteikti priimtų sprendimų kopijų, o taip pat tiekėjams susimokėti už paslaugas. Tai ne prabangos prekės, ne poilsio namai ir ne reprezentacijai skirtos lėšos, tai - tiesioginei teismų funkcijai vykdyti būtini pinigai. Manau, visiškai natūralu, kad dėl to reiškiamas susirūpinimas. Būtų netgi keista, jei teisėjai ramiai sėdėtų ausis suglaudę.

 

Tęsinys kitame numeryje

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"