TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar tikrai opiumas liaudžiai?

2016 09 24 6:00

„Gyveno kartą vienas turtuolis. Jis vilkėjo purpuru bei ploniausia drobe ir kasdien ištaigingai puotaudavo. O prie jo rūmų vartų gulėjo votimis aptekęs elgeta, vardu Lozorius. Jis troško numarinti alkį bent trupiniais nuo turtuolio stalo, bet tik šunes atbėgę laižydavo jo votis. Ir štai elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį. Mirė taipogi turtuolis ir buvo palaidotas. Atsidūręs pragaro kančiose, turtuolis pakėlė akis ir iš tolo pamatė Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių.“Iš Evangelijos pagal Luką

Šio sekmadienio Evangelijos palyginimas apie turtuolį ir elgetą Lozorių, iš pirmo žvilgsnio atrodytų pateisina visus netikinčiųjų kaltinimus, kad tikėjimas nekeičia socialinių negerovių, bet įkalina žmones iliuzijose, nes teisingą atlygį nukelia į anapusinį gyvenimą – po mirties turtuolis atsiduria pragare, o elgeta mėgaujasi Rojaus džiaugsmais. Tačiau tokia naivi interpretacija tikriausiai tinka tik ateizmo vadovėliams, iš kurių daugumai teko mokytis „laimingu“ sovietmečiu.

Tikroji Evangelijos žinia daug gilesnė. Tai ne nuraminimas, kad po šio gyvenimo kančių laukia laiminga amžinybė, o padrąsinanti žinia, kad yra galutinis teisingumas, kuris atitaisys viską, ką šioje žemėje padarė neteisingos santvarkos ar žmogaus godumas. Žinia, kad DIEVAS vertina kitaip nei žmogaus akis, buvo ir lieka skatinimas elgtis kitaip nei įprasta. Antikiniame pasaulyje, o ir dabar – turtas, galia buvo laikomi palaimos ženklu. Į tokius, kaip elgeta Lozorius, nežiūrėta kaip į žmones, o kaip į menkavertes būtybes, kurių skurdas ir kančios tėra jų nevertingumo tinkamas atlyginimas. Tačiau būtent Evangelijos palyginime, elgeta, o ne turtuolis vadinamas vardu. Tas, kuris neturi vardo nėra svarbus.

Viešpats Jėzus neatėjo reformuoti socialinės sistemos, jis atėjo perkeisti žmogaus širdies. Perkeistos širdies žmogus nebegali į kitą žiūrėti kaip į išnaudoti tinkamą objektą, ar daiktą, nes mato jame savo brolį, už kurį Kristus mirė ir prisikėlė. Visi socialiniai reformuotojai ir revoliucionieriai, siekę įvesti teisingumą žemėje, dažniausiai atnešdavo tik dar daugiau kančių ir sumaišties, nes jie norėjo keisti aplinkybes, bet ne patį žmogų. Iš vienų atėmus, o kitiems davus teisingumo tikrai nepadaugėja. Su krikščionybe į antikinį pasaulį įžengė žinia, kad visi galime būti broliai ir seserys Kristuje, nebėra kastų, nebėra vertingų ir nevertingų asmenų: „Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje!“ (Iš Laiško galatams). Ši žinia lėmė slaugos, labdaros įstaigų atsiradimą – ko iki tol nebuvo girdėta – kam gi rūpintis tais, kurį net dievai užmiršo...

III amžiuje Aleksandrijos vyskupas taip aprašo pagonių ir krikščionių elgesio skirtumus maro metu: „Pagonys atstumdavo susirgusįjį ir šalindavosi net brangiausių savo draugų, išmesdavo pusgyvius žmones ant vieškelių, o kai šie mirdavo, niekinamai elgdavosi su jais ir palikdavo nepalaidotus,<labai daug krikščionių> negailėjo savęs, laikėsi vienas prie kito, lankė ligonius, nemąstydami apie savo pražūtį, ir patarnaudavo, padėdami ligoniams, užsikrėsdami savo kaimynų ligomis, noriai prisiimdami artimojo kančių naštą“.

Tačiau ir šiomis dienomis nedaug kas yra pasikeitę – tai pasakę būsite teisūs. Daugybė šių laikų turtuolių ir toliau ištaigingai puotauja ir nieko neveikia. Daugybė Lozorių ir toliau kenčia nesulaukdami nei pagalbos, nei užuojautos. Ką gi – pradėkime nuo savo širdies reformos, visada pradėkime pasaulį keisti nuo savęs.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"