TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar tikrai valdžia nori tarnauti žmonėms?

Išsipildė poeto Bernardo Brazdžionio pranašingi žodžiai: "nuo amžių toks narsus lietuvio būdas, jei priešo nėr - iš žemės jį iškas". Priešas jau iškastas, nors ir nevisiškai iš žemės, bet iš kitos slaptingos vietos, kuri vadinasi Valstybės saugumo departamentas (VSD), o mūsų narsuoliai, užmiršę šaltą protą, pakilo į žūtbūtinę kovą: kas - ką. Bet dar yra Lietuvoje žmonių, kurie neskatina suirutės, nekviečia visos tautos sau į pagalbą, kurie augina vaikus, leidžia juos į mokyklą, nori juos aprengti ir pavalgydinti, todėl dirba... bet negauna atlyginimo. Viena tokių stebuklingų vietų, pro kurią važiuodami vietos ir respublikos masto politikai nusuka nosis į šalį, yra "Alytaus tekstilė". Įmonė paskendusi skolose valstybei ir paslaugų teikėjams, atlyginimai nemokėti mėnesiais, perspektyvos - niūrios, o darbuotojų nuotaikos dar niūresnės. Jiems mažai rūpi, ar išliks savo poste saugumo vadovas, ar atsiplaus mundurą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Tekstilininkams rūpi žemiški dalykai. Visai kaip ukrainiečių dainoje per Stalino sukurtą badmetį: "ach, kada mes sočiai pavalgysime". Ar dirbantis, bet alkanas žmogus ir jo vaikas yra ne valdžios problema? Ko verti Konstitucijos 5 str. įrašyti žodžiai: "valdžios įstaigos tarnauja žmonėms". Ten neparašyta, kad žmonės tarnauja valdžiai, nors gyvenime dažnai yra būtent taip.

Tai ką galėtų padaryti valdžia, norėdama tikrai tarnauti Lietuvos žmonėms? Matyt, neperspektyvu naudoti biudžeto pinigus reanimuoti gamybai. Neperspektyvu tikėti apgavikais, kurie žadėjo investuoti į šią įmonę šimtus milijonų, bet nedavė nė cento. Man besitrankant po Europą teko girdėti ir apie vokiečių pamėgtą modelį. Jie skelbia įmonės aukcioną. Pradinė kaina - simbolinė, tarkime, 100-200 litų. Laimėtojui draudžiama bent penkerius metus mažinti gamybos apimtį, darbuotojų skaičių, jų atlyginimus, išparduoti įmonės turtą ar jo dalį. Už reikalavimų nevykdymą numatomos griežtos finansinės ir kitos sankcijos. Po nustatyto termino įmonė tampa laimėtojo nuosavybe, kuris tik tada sumoka valstybei aukcione skelbtą sumą.

Paklauskime savęs, kas naudingiau - įmonės bankrotas su išmestais į gatvę tūkstančiais darbuotojų, įmonės gaivinimas valstybės lėšomis su labai abejotina perspektyva, ar mano paminėtas, bet ne mano išrastas modelis, kuris apsaugo brangiausią mūsų valstybės turtą - žmones - nuo bado ir nepriteklių (galbūt ir nuo naujos nusikalstamumo bangos ar masinės emigracijos).

Įdomu ir tai, kad Lietuvos verslininkai ne tik neatmeta tokio modelio, bet laiko jį esant perspektyvų. Tačiau jie kelia papildomą sąlygą: tų įmonių skola valstybei turi būti nurašyta (vis tiek valstybė jos neatgautų, jeigu įmonė bankrutuotų). Skolos įvairiems žaliavų tiekėjams ir skolos už elektrą, šilumą ir kitas paslaugas liktų naujiems savininkams. Jeigu valstybė nepagailėtų tų beviltiškų keliolikos milijonų litų, kuriuos skolinga "Alytaus tekstilė", neabejoju, toks aukcionas sulauktų dalyvių.

Tai ar tikrai valdžia nori vykdyti Konstituciją ir tarnauti šalies žmonėms? Jeigu nori, tegul ekonomikos ekspertai aptaria šį, o gal kokį nors dar geresnį modelį. Juk gelbėti žmones iš bėdos - šventa valdžios pareiga. Juk ne jie kalti, kad jų įmonė buvo nustekenta, bet tie valdininkai, kurie palaimino privatizacijos sandėrį su sukčiais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"