TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar toliau vykdysime "stručio politiką"?

2014 09 05 6:00

Nėra to blogo kas neišeitų į gera. Turiu galvoje įvykius Ukrainoje ir mūsų valdžios, žiniasklaidos ir visuomenės reakciją į Lietuvos vidaus problemas. 

Nors ir ciniškai tai skamba, kad ir kaip bandytum tai neigti, vis dėlto matyti, jog tokia yra tiesa. Viena tokių problemų yra Vilniaus kraštas. Pastaruoju metu dėmesio jam nestinga, pagaliau suvokta, kad kai kurios nesprendžiamos problemos (stručio politika) su laiku neišnyksta, o priešingai, didėja. Daugumos partijų vadovybės pro pirštus žiūrėjo į šiame krašte vykstančius procesus, o kai kurios net Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA) bandė matyti kaip partnerę. Tuo metu visi, kurie bandė tokią politiką kritikuoti, dažniausiai būdavo nutildomi, išvadinant juos nacionalistais.

Mykolo Romerio universiteto mokslininkų įgyvendintas projektas ir parengta mokslo studija, finansuota Lietuvos mokslo tarybos, rodo, kad Lietuvos lenkai, nors palaiko LLRA, tai daugiau paremta tautinio solidarumo principu - za svoich. Tačiau tai nereiškia aklo ir besąlygiško LLRA palaikymo. Nemažai lenkų, ypač jaunesnės kartos, turi nemažai priekaištų LLRA vykdomai politikai. Čia ir išryškėja mūsų valdžios „aklumas“ šiuo klausimu. Jei būtų visapusiškai suprasta problemos esmė, būtų bandoma ne pataikauti LLRA reikalavimams, o realiai sprendžiamos šio krašto problemos.

Tyrimas rodo, kad nors ir neprieštaraujama LLRA keliamiems reikalavimams, labiausiai žmonėms skauda dėl elementarių buitinių problemų - didelio nedarbo, aukštų kainų ir žemo pragyvenimo lygio. Ir, deja, kaip kalčiausia dėl to yra matoma centrinė valdžia, t. y. lietuviai. Tyrimo metu atlikta mokslinių šaltinių analizė, taip pat viena pagyvenusi respondentė liudija, kad Vilniaus kraštas buvo užmirštas dar nuo sovietinių laikų, o žmonės apsipirkti važiuodavo į Uteną ir Ukmergę. Turint tokį vaizdą, turbūt sunku būtų kaltinti ką nors kitą, išskyrus save pačius. LLRA išaugimas yra ne kas kita, kaip mūsų „neūkiškumo“ (visais atžvilgiais, nuo ekonominio iki politinio) ir valstybinės savivokos atrofijos (kaip yra pasakęs prof. Vytautas Radžvilas) rezultatas.

Vienas valstybinės sąmonės atrofijos rezultatų yra toleravimas to, kas vyksta per rinkimus Vilniaus rajone. Vyriausioji rinkimų komisija paprastai į visus skundus dėl pažeidimų reaguodavo labai ramiai, atsakymas visada būdavo standartinis - pažeidimai esminės įtakos rinkimų rezultatams neturėjo. Gal jie ir neturėjo esminės įtakos, bet kaip galima taikstytis su tuo, kad tokie pažeidimai yra sistemingi ir vyksta metai iš metų.

Kiekvienas teisininkas žino, kad nebaudžiamumas yra didžiausias stimulas pakartoti nusikaltimą. Tai ir pamatėme per pastaruosius Seimo rinkimus. Nors rezultatai kai kuriose apygardose buvo anuliuoti, nepanašu, kad problemą būtų bandoma spręsti iš esmės. Atrodo, kad dalis partijų susigyveno su problema ir, norėdamos išsaugoti savo pozicijas, linkusios palaikyti status quo politiką. Pavyzdžiui, kaip galima kalbėti apie rinkimų aplinkos pakeitimą Vilniaus rajone, kai visose komisijose absoliutų monopolį turi LLRA atstovai. Kyla klausimas, kaip taip gali būti, kai rinkimų komisijos yra formuojamos partiniu principu, t. y. kiekviena partija turi savo atstovų komisijose. Formaliai taip ir yra, tačiau realiai dauguma atstovų yra vienaip ar kitai susiję su LLRA, o galiausiai dauguma komisijų pirmininkų irgi yra LLRA deleguojami. O nuo to labai daug priklauso, kaip organizuojamas komisijos darbas ir vyksta balsavimas namuose, kas galiausiai turi didesnės ar mažesnės įtakos rinkimų rezultatams.

Atsakymas į klausimą, kaip taip nutinka, yra labai paprastas: dauguma partijų, turėdamos „valstybinės sąmonės atrofiją“, tarpusavyje „prekiauja“ komisijų narių ir stebėtojų vietomis. Vieša paslaptis, kad kai kurioms „lietuviškoms“ partijoms yra svarbesnės savivaldybės, pavyzdžiui, Pietvakarių ar kur nors Šiaurės Rytų Lietuvoje. LLRA labai svarbios Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybės. Tokiu atveju kas partijoms trukdo susitarti, juk LLRA puikiai suvokia, kad Pietvakarių Lietuvoje jos šansai yra nuliniai, o „lietuviška“ partija supranta, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose jos šansai yra nuliniai.

Tokiu būdu įvyksta „mainai“, LLRA savo vietas atiduoda kokiai nors partijai Šiaurės Rytų ar Pietvakarių Lietuvoje, o ta partija savo vietas atiduoda LLRA Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose (tuo lengvai galima įsitikinti "paguglinus", kaip kai kurie komisijų nariai keičia savo partinę priklausomybę skirtinguose rinkimuose). Taip abi partijos gauna tai, ko nori. Vilniaus rajono komisijose LLRA turi absoliutų monopolį, ir bet kokios pastangos čia ką nors pakeisti tampa bergždžios. Teisinis principas, nors yra teisingas, realybėje jis visiškai iškreiptas ir tampa savo paties parodija. Kodėl šios problemos ne tik nebandoma spręsti, bet ir bijoma apie ją diskutuoti, sunku suprasti. Ar tai nėra „stručio politika“ ir „politinis neūkiškumas“? Deja, to netrūksta nei politinėje dešinėje, nei politinėje kairėje, o apie centro kairę ir dešinę net nėra ką ir pasakyti.

Apskritai stebint valstybės raidą, pirmiausia per lietuvių ir lenkų santykių prizmę, dažnai kyla klausimas, kur ir kokia mūsų pozicija. Ar žinome, ko norime? Ar turime drąsos pasakyti, kad šito negalime ir nenorime daryti, ar tik gebame vis žadėti, tiksliau - meluoti, kad išspręsime lenkų tautinės mažumos „problemas“? Ar esame tik kitų reikalavimų įgyvendintojai.

Lenkijoje yra toks terminas Polska racja stanu, kurį į lietuvių kalbą taip paprastai net išversti sunku. Gaila, bet, deja, lietuviško atitikmens neturime. Kalbininkai gali paliudyti, kad jei kalboje nėra tam tikro termino, apibūdinančio tam tikrą reiškinį, tai tautoje, vartojančioje tą kalbą, nėra ir to reiškinio suvokimo!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"