Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Ar trokšti pamatyti Jėzų?

 

Atėjęs į tą vietą ir pažvelgęs aukštyn, Jėzus tarė… ir slėpiningu būdu, susitikus dviem žvilgsniams, vienas žmogus sugrįžta į gyvenimą. Trys žvilgsniai atsiskleidžia šiandienos evangelijoje: Zachiejaus žvilgsnis, kuris ieško, Jėzaus žvilgsnis, kuris priima ir prikelia gyvenimui, ir minios žvilgsnis, kuris smerkia.

Jėzus su savo mokiniais ateina į Jordano slėnyje esantį Jericho miestą, nedidelį rojaus kampelį, apsuptą nuostabaus dykumos peizažo. Tai žemiausia ir seniausia žmonių gyvenama pasaulio vieta. Jericho miestas buvo pastatytas vietovėje, kuri yra apie 300 metrų žemiau jūros lygio. Čia žmonės gyveno jau 8 tūkst. metų prieš Kristų. Žmonės, kurie gyvena taip žemai, gali tik kilti aukštyn. Tad ir Zachiejus turės pakilti iš labai labai žemai... Jėzui šis miestas – paskutinis etapas prieš įžengiant į Jeruzalę, savo kančios vietą.

Taigi šiame mieste gyveno žmogus, vardu Zachiejus, muitininkų viršininkas ir turtuolis. Zachiejus – vienas iš retų Naujojo Testamento personažų, kuris aprašomas stebinančiai tiksliai. Sužinome, kuo jis vardu, ir, keistas sutapimas ar gyvenimo ironija, Zachiejus hebrajų kalboje reiškia „švarus, tyras, nepriekaištingas, nuteisintas“. Tačiau visa byloja prieš jį: jis – muitininkas, dar daugiau – muitininkų viršininkas, tai yra mokesčių rinkėjų viršininkas, tarnaujantis šalį okupavusiems romėnams. Atidavęs nustatytą pinigų sumą romėnų valdžiai, jis toliau rinkdavo mokesčius jau į savo sąskaitą. Todėl ir nestebina, kad jis buvo turtuolis.

Nepaisant savo netikusio gyvenimo, jis trokšta pamatyti Jėzų, ir ne šiaip sau pasmalsauti, bet pamatyti, koks jis esąs... Šis jo troškimas mums parodo kai ką daugiau: veiksmažodžiai „trokšti pamatyti“ graikiškame tekste pabrėžia tęstinumą laike, atkaklų tikslo siekimą. Zachiejaus troškimas atskleidžia kitą jo pusę: tai žmogus, kuris rūpinasi ne vien turtų kaupimu, bet ir geba atsiverti kitiems dalykams, domėtis jais. Jo širdis trokšta kai ko daugiau. Jis siekia pamatyti Jėzų tokį, koks šis esąs. Šis jo troškimas išreiškia gilų, ilgą laiką besitęsiantį ieškojimą to, kuris galėtų atsakyti į giluminį jo širdies klausimą, gyvenimo prasmės, įtikslinimo šioje žemėje klausimą.

Kita vertus, evangelija sako, kad atvykęs į Jerichą Jėzus ėjo per miestą. Veiksmažodis „eiti“ graikiškame tekste pabrėžia tęstinumą laike: Jėzus ilgai vaikštinėja po miestą, lyg trokšdamas ar ieškodamas su kažkuo susitikti. Jis apsuptas smalsuolių minios, bet atrodo, kad jam rūpi tik vienas žmogus. Žmonių minia taip spaudžia Jėzų, kad toks susitikimas rodosi beveik neįmanomas. Tuo istorija galėjo ir baigtis, bet štai Zachiejus, trokšdamas bet kokia kaina pamatyti Jėzų, nepaisydamas savo, kaip viršininko, reputacijos, pasiryžta neįtikimam žingsniui: jis lyg vaikėzas įlipa į medį ir pasislėpęs tarp šilkmedžio lapų laukia pasirodant Jėzaus. Toliau viskas vyksta lyg filme. Atėjęs į tą vietą Jėzus pažvelgia aukštyn... Įvyksta kažkas neįtikėtina: Jėzaus ir Zachiejaus žvilgsniai susitinka. Pasislėpęs tarp šilkmedžio lapų Zachiejus tikėjosi, kad niekas jo nepastebės, bet štai Jėzus pakelia akis ir užkalbina jį, pašaukdamas jį vardu, tarsi Jėzus būtų jau nuo seno jį pažinojęs, galbūt kaip tik ir ieškojo jo šiame mieste. Ir tai ne viskas. Jėzus pasisiūlo apsilankyti ne kurio nors kito Jericho gyventojo, bet būtent Zachiejaus namuose. Jis pasirinko labiausiai kritusį, labiausiai niekinamą Jericho žmogų. Zachiejus manė ieškąs Jėzaus, bet iš tikrųjų Jėzus troško sutikti Zachiejų.

Mes manome, kad ieškome Dievo, bet iš tiesų Dievas pirmas ieško mūsų gyvenimo klystkeliuose. Jėzus žvelgia ne į išorinį Zachiejaus gyvenimą, bet į tai, ką jis slepia savo širdies slaptoje. Jėzus mato, kad, nepaisant savo nevykusio gyvenimo, Zachiejus turi gilų troškimą ir viltį jį pakeisti. Būtent skvarbus ir mylintis Jėzaus žvilgsnis pakviečia Zachiejų pradėti naują gyvenimą.

Zachiejui neįtikimai pasisekė. Jis skubiai nulipo nuo šilkmedžio ir su džiaugsmu priėmė Jėzų. Jo skuba priimti Jėzų savo namuose atitinka Jėzaus troškimą ne tik aplankyti jo namus, bet ir pasilikti ten. Tiksliau, pasilikti Zachiejaus širdyje ir gyvenime. Zachiejus priima Jėzų su džiaugsmu. Šis jo džiaugsmas išreiškia radikalų jo gyvenimo pasikeitimą, vidinį išsilaisvinimą: kažkas nauja ir džiaugsminga aplanko jo širdį.

Perkeistos Jėzaus žvilgsnio Zachiejaus akys staiga praregi: iki šiolei apakintas savo turtų, jis staiga ima matyti vargšus. Ten, kur matė tik tinkamus išnaudoti žmones, jis atranda brolius, kuriuos reikia mylėti. Jėzaus žvilgsnyje jis ima regėti ir tai, kas iš tikrųjų yra jis pats – mylimas ir brangus Dievo širdžiai žmogus. Dabar Zachiejus iš tiesų gali nešioti savo tikrąjį vardą: švarus, tyras, nuteisintas. Taip Jėzaus asmenyje išganymas įėjo į Zachiejaus gyvenimą, ir tas gyvenimas buvo iš pagrindų perkeistas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"