TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

"Ar tu esi vienišas vaikinas?"

2008 04 18 0:00

Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus metinis pranešimas Seime yra jo konstitucinė pareiga. Pareigos jau toks dalykas, kad arba jos tampa vidine būtinybe, arba virsta sunkia našta, kuri tempiama sukandus dantis. Pastarasis įspūdis neapleido klausantis antradienio prezidento pranešimo, kuris svarbus šiemet buvo dar ir dėl tos priežasties, kad pastaraisiais metais šalies vadovas retai daro viešus pareiškimus.

Tad neverta stebėtis, kad Jo Ekscelencijos kalba dvelkė politiniu naftalinu. Pradėdamas savo prakalbą V.Adamkus prabilo apie "pasitikėjimo valstybe krizę". Tačiau prieš metus buvo kalbėta apie "valstybės tapatybės krizę", jis bėdojo dėl strateginio mąstymo stokos, bendravalstybinio tikslo nebuvimo. Tai buvo jokia naujiena, nes nacionalinės idėjos stygius buvo akivaizdus jau Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą.

Ir šį kartą prezidentas tradiciškai, kaip "geras tėtis", vėl barė politikus, partijas, parlamento narius, versdamas jiems atsakomybę už pasitikėjimo valstybe krizę. Tačiau dėl jos išsikerojimo neprisiėmė atsakomybės nei jis pats, nei prezidentūra, nors šalies prezidentas yra svarbi mūsų politinės sistemos dalis. "Aš, kaip Lietuvos pilietis, išgyvenu, bet aš neturiu nei konstitucinių, nei jokių kitų jėgų, išskyrus atkreipti Vyriausybės dėmesį, kreiptis į Lietuvos žmones ir prašyti, kad jie reaguotų", - taip po pranešimo V.Adamkus komentavo savo galimybes paveikti esamą situaciją. Tačiau iš pranešimo taip ir liko neaišku, kaip tie žmonės turi reaguoti, kokių priemonių imtis, nes dejuojantis dėl problemų prezidentas taip ir nepateikė jokios vizijos ar veiksmų plano, kuris padėtų piliečiams spręsti susikaupusias problemas.

Čia norisi pasakyti, kad Konstitucija numato net 24 atvejus, kai prezidento galios pasireiškia, ir visų šunų sukorimas ant konstitucinių galių tėra noras pateisinti savo šešėlinį vaidmenį Lietuvos politikoje. Šis vaidmuo - tėtušio, kuris nori būti teisėjas tarp savo besivaidijančių vaikų, tad ne veltui jis vis kalbėjo apie "bendrą sutarimą", kuris primena kažin kokius idiliškus išminčių sueigos sprendimus, o ne politinių idėjų kovą.

Matyt, dėl menamo sutarimo prezidentas ir apėjo tylomis visuomenėje vykstančią radikalizaciją, vienos galios grupės įsigalėjimą šalies valdyme ir dėl to didėjantį nepasitikėjimą įvairiuose visuomenės sluoksniuose. Tačiau jis užsiminė apie "raganų medžioklę", taip dorai ir nepaaiškinęs, kas ir kokias raganas medžioja.

Prezidentas tyla palydėjo ir kitus skaudulius, kamuojančius mūsų šalį, esmines problemas, kurios nesprendžiamos didina įtampą šalies gyvenime. Taip ir neišgirdome žodžio "Leo", nors atominės jėgainės įstatymas smarkiai supriešino visuomenę, prezidentas nepalaikė viešąjį interesą Neringoje ginančių valstybės pareigūnių pusės, kartu nesustodamas prie aplinkosaugos, valstybės saugomų teritorijų klausimų, kurie tapo problemiški valdant būtent V.Adamkui, žymiam JAV aplinkosaugininkui. Tarsi nebūta ir mokytojų streikų, nes šalies vadovas jų niekaip neįvertino. Pagaliau nė žodžio neišgirdome apie tautai skaudų ir svarbų dvigubos pilietybės klausimą.

Visos šios temos liko nepastebėtos. Tragikomiška, užtat prezidento kalboje atsirado vietos... ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbo laikui. Tai leidžia daryti prielaidą, kad minėti klausimai buvo nutylėti sąmoningai, tuo parodant, kad diskusija jais išsemta. Tačiau tai tik didina nerimą, jog prezidentas atstovauja ne visos šalies piliečių, bet glaudžiu ratu jį apsupusios "draugų grupės" interesams.

Kaip visada tokiais atvejais, buvo maskuotasi menamais tarptautiniais laimėjimais, vis braižomos pasenusios užsienio politikos kryptys į Ukrainą, Gruziją, Moldovą, Baltarusiją... Vėl solidžiam politikui nederama tyla apeinant tarptautinę bendruomenę jaudinančius Kosovo ir Tibeto klausimus. Ir spengianti tyla iš pranešimo lydėjo šalies diplomatiją supurčiusias KGB agentų istorijas...

Prieš porą metų garsi JAV Pink savo dainoje "Dear Mr. President" iškėlė keletą klausimų prezidentui G.Bushui, kuriuos peradresuoju Jo Ekscelencijai V.Adamkui: "Ko tu meldi prieš eidamas miegoti?"; "Kaip tu vaikštai aukštai iškėlęs galvą?"; "Ką tu matai pažvelgęs į veidrodį?"; "Ar tu esi vienišas vaikinas?"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"