TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar turėsime kinų kilmės piliečių?

2010 05 20 0:00

Mūsų tautą per visą jos istoriją lydėjo gyventojų netektys, kurių pobūdis ir priežastys įvairios - nutautėjimas, emigracijos, karai, holokaustas, deportacijos. Todėl dabartinė emigracija nėra kas nors iš esmės nauja, ji savaime suprantama po atskirties nuo pasaulio dešimtmečių. Kitas dalykas - emigracijos mastas ir tempas, nors skaičiai paaiškės po kitais metais numatomo gyventojų surašymo. Laikui bėgant gyventojų vėl daugėdavo, netektys išsilygindavo, tačiau sunku numatyti, kokiu būdu tai galėtų vykti dabar.

Gausus išeivių grįžimas labai pageidaujamas, bet mažai tikėtinas, gimimų daugėjimas - viltingas reiškinys, tačiau kol kas neatsveria mirčių skaičiaus. Be to, tuščias reikalas spėlioti, kur link ateityje pasuks dabartinių naujagimių gyvenimo keliai.

Nesvarbu, ką manytume apie teigiamus ir neigiamus išeivijos padarinius, realybė yra tokia - Lietuvoje mažėja gyventojų, visuomenė sensta, silpsta tautos kūrybinės pajėgos, mūsų kraštas, galima sakyti, pamažu tuštėja.

Tai nelauktas iššūkis tautos egzistencijai, keliantis klausimą - ar ilgai palyginti retai apgyventa Lietuva galės išlikti tokia, kokia yra, kai pasaulyje sparčiai gausėja gyventojų, o kai kurios valstybės jau tiesiog dusta nuo jų tankio? Tikriausiai neilgai, ne tik gamta nemėgsta tuštumos. Kad tikrai taip, rodo tankėjantis kinų restoranėlių ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose tinklas. Jie paįvairina šio pobūdžio įstaigų asortimentą, pageidautini ir indų, indoneziečių, kitų Rytų šalių restoranai, arbatinės. Ir jų neabejotinai rasis.

Krizė kol kas sulaiko rytiečių imigraciją, tik ar ilgam? Sunkumai ankščiau ar vėliau praeis, atsigaunančiam ūkiui reikės darbo rankų ir įvairių specialistų jau vien tam, kad kompensuotų nesiliaujančią emigraciją iš Lietuvos. Bet tai dar ne viskas. Neabejojama, kad planetos atšilimas atsilieps ir demografinei pasaulio situacijai, o padariniai gali atsiristi ir iki Lietuvos. Pasidomėjus, ką rašo kitų kraštų spauda, aiškėja, jog tam jau ruošiamasi. Ramiojo vandenyno, kitų potvynių varginamų valstybių vyriausybės rimtai svarsto savo gyventojų, visų ar tik dalies, perkėlimo į saugesnes teritorijas galimybes. Apie tai mąstoma ir šalyse, kurios gali būti laikomos potencialiomis priėmėjomis. O pastarųjų sąraše pirmojoje vietoje atsiduria ne kas kita, kaip gerovės šalys - labdaringosios senstančios Europos Sąjungos (ES) valstybės. Galima prognozuoti, kad Lietuvai bus skiriama tam tikra naujųjų gyventojų kvota, nebūtinai tokio dydžio, kad kompensuotų demografines netektis dėl emigracijos.

Nesunku numatyti, kad daugiausiai atvykstančiųjų sulauksime iš pietrytinių šalių, kuriose jau susiklostė tradicija geresnio gyvenimo ieškoti Vakarų Europoje. Pastaruoju metu tenka girdėti, kad vakariečių svetingumas jau baigia išsekti, imigraciją ketinama riboti, tad gerovės ieškotojams teks sukti į pokomunistinius Europos kraštus, neišskiriant ir Lietuvos. Tas pats laukia ir įvairių pabėgėlių, prieglobsčio ieškotojų, o juk Lietuva daug kam patraukli vien tuo, kad yra ES narė.

Imigracija yra ne tik demografinis ir ekonominis, bet ir sudėtingas kultūrinis reiškinys. Naujieji gyventojai paprastai atvyksta su savo papročiais, elgesio normomis, tikėjimu, taigi atsiveža tai, kas sudaro jų etninį kultūrinį tapatumą, kurį stengiamasi išlaikyti, telkiamasi į bendruomenes ir pan. Tačiau kartu jiems reikia adaptuotis, taikytis prie vietos gyvenimo normų, mokytis kalbos ir kitų dalykų. Tai didelių pastangų reikalaujantis siekis, kurio sėkmei itin svarbu, kaip vietos gyventojai žiūri į atvykėlius, kaip toleruoja jų "kitoniškumą", ypač jeigu pastarųjų kitokia odos spalva. Kaip visa tai suderinti, išvengti įtampos ir konfliktų - iššūkis tiek atvykėliams, tiek ir vietiniams bei valdžios pareigūnams.

Sunkumų mažiau, kai vieni ir kiti yra iš maždaug to paties kultūrinio arealo ir nedaug kuo tesiskiria. Tai lengvina tarpusavio supratimą ir integraciją. Kur kas sudėtingiau, kai naujieji gyventojai yra iš kitokio kultūrinio pasaulio, stengiasi be išlygų laikytis savo kultūrinio, konfesinio savitumo ir sunkiai priima naujosios tėvynės viešojo gyvenimo normas. Tai juos stumia į socialinę kultūrinę atskirtį, sunkina susikalbėjimą su iš to plaukiančiais padariniais.

Kokie tie padariniai, rodo ne kartą degę automobiliai ir byrėję vitrinų langai Paryžiaus gatvėse, incidentai Danijoje, Olandijoje. Nors šios valstybės, kaip žinoma, pasižymi kultūrine tolerancija, daug metų vykdo apgalvotą imigrantų socialinės integracijos politiką. Ko galima tikėtis Lietuvoje, kurioje "kitoniškų" užsieniečių pasirodo vos vienas kitas, o jau būta nemalonių ksenofobinio pobūdžio precedentų?

Taigi kartu su numatoma imigracija turime laukti ir kur kas didesnės nei šiuo metu kultūrinės įvairovės, tapsiančios mūsų kasdienio gyvenimo aplinka. Būtų neprotinga numatomus pokyčius palikti savieigai. Reikia pradėti jiems ruoštis, ugdyti tarp žmonių supratingumo ir pakantos dvasią, plėsti žinių apie kitas kultūras ir konfesijas prieinamumą, žadinti domėjimąsi jomis. Išankstinis pasirengimas itin svarbus, kad atvykusieji jaustųsi gerai mūsų krašte, integruotųsi, o ilgainiui gal taptų ir Lietuvos piliečiais.

Turbūt nereikia įrodinėti, kodėl daugiausia atvykstančiųjų turėtume laukti iš Kinijos, o pradžia, kaip minėta, jau padaryta. Labai palaikytina Vilniaus mero mintis, kad laikas galvoti apie kinų kalbos pradmenų mokymą miesto mokyklose. Kita to klausimo pusė - metodikų ir kitokių priemonių, skirtų atvykusiesiems mokyti lietuvių kalbos, rengimas. Kad rytiečiai gali gerai išmokti lietuviškai ir tinkamai adaptuotis, rodo ne vienas atvejis. Tad ir darbštiems kinams lietuvių kalba neturėtų būti neįveikiamas barjeras.

Nėra neįsivaizduojami ir jauni kinų mokslininkai, pavyzdžiui, doktorantai, rašantys darbus apie lietuvių meną, gamtos įvaizdį lietuvių kultūroje ar kitokia tematika. Galbūt jie atrastų tai, ko mes patys savo kultūroje nepastebime ir nevertiname. Japonai atrado ir savaip suprato Čiurlionį, atras ir kinai. Tad ar turėsime kinų kilmės lietuvių? Manau, tai tik laiko klausimas, nors daug ką lems, kiek mūsų tautiečių bus nusiteikę tapti ir jau dabar tampa lietuvių kilmės anglais, airiais, ispanais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"