Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Ar turime laiko šaudyti tuščiais šoviniais

 
2016 12 23 6:00

Lietuvą veikiausiai jau paliko milijonasis emigrantas. Remiantis oficialiais Statistikos departamento duomenimis, turime apie 580 tūkst. jaunimo (14–29 metų) ir beveik tiek pat – apie 548 tūkstančius – vyresnių nei 65 metų asmenų. 

Vaikų skaičius nenustoja menkti. Biudžeto pyragą, palyginti kad ir su kaimyne Latvija, turime niekingai menką. Latvija 2017 metais planuoja surinkti apie 8 mlrd. eurų biudžeto pajamų, Lietuva atitinkamai – 8,5 mlrd. eurų. O gyventojų skaičius juk skiriasi beveik trečdaliu. Taip, turime didžiulį šešėlį, bet ne šešėlis išlaiko visą švietimo sistemą, ne šešėlis moka pensininkams pensijas, ne šešėlis tuos pačius pensininkus (ir ne tik juos) gydo, tiesia kelius. Tačiau šešėlis irgi neatsiranda savaime, jį sukuriame patys ir taip patenkame į užburtą ratą.

Būtų galima tęsti ir tęsti. Problemas suprantame. Šią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė naujai Vyriausybei dar kartą globėjiškai priminė, kokios tos opiausios žaizdos. Prezidentė daugiau nelabai ką gali, nors derėtų pažymėti, kad jos neoficiali įtaka šiai Vyriausybei gali būti nemenka. O S. Daukanto aikštės parama Vyriausybei bus gana svarbi. Tik ar nebus greitai išbarstytas pasitikėjimo kreditas, ir kaip situaciją gali pakeisti Seimas su Ramūnu Karbauskiu priešakyje, vis sukuriantis situacijas, kai prezidentūrai tenka reaguoti gana griežtai ir tiesiog aplieti Seimą šalto vandens kibiru.

Tačiau raginimus veikti, atliepti piliečių interesus, imtis ryžtingų ir gerai apgalvotų reformų vis tose pačiose srityse girdi jau ne pirma Vyriausybė. Lietuvos problemos nėra vienos kadencijos valdančiosios daugumos politikos rezultatas, tai kelių dešimtmečių neatsakingos politikos rezultatas.

Todėl kyla klausimas, ar tikrai visa, ką šiandien matome politinėje arenoje, nėra mums tokio brangaus laiko švaistymas? Ar tai nėra nesibaigiančių fejerverkų šou? Kaip žinome, fejerverkai būna ryškūs, tačiau labai brangūs ir padangę nušviečia tik kelioms akimirkoms, po kurių ji vėl tampa tokia pat juoda. Tai, kas vyksta dabar, yra labai ryšku, viešoji erdvė net klykia, tačiau laikas eina...

Per vieną mėnesį jau turėjome tiek istorijų, kad jų užtektų bent pusei kadencijos. Embrionų šaldymas, alaus akcizo kėlimas, PVM lengvatos šildymui naikinimas, Civilinio kodekso pataisos, puodelių apmokestinimas. Kiek dėl to būta triukšmo, tačiau kokius rezultatus turime? Kaip visada – jokių. Kuo tai paaiškinama? R. Karbauskio paaiškinimas „Lietuvos žinioms“: „Mes nekeičiame nuomonės. Tik nukeliame sprendimų priėmimą, nes šiuo metu tam pritrūksta politinės valios.“ Tiesa, neaišku, ar nebus pakeista ir nuomonė, kad... „valstiečiai“ nekeičia nuomonės.

Ir vis dėlto velnias slypi detalėse. Esminė detalė yra ne nuomonių kaita, bet paskutiniai žodžiai „pritrūksta politinės valios“. Kyla klausimas, o kas pasikeis po pusmečio? Iš kur atsiras ta valia? Juk Seime nepadaugės „valstiečių“, ir visuomenė nepradės Seimo mylėti taip, kad jai nebebus svarbu, ką jis daro. Ankstesnių valdančiųjų mėgstamą poziciją, neva „neleidžia koalicijos partneriai“ (ji neįmanoma, nes socialdemokratų šioje koalicijoje jau reikia ieškoti su didinamuoju stiklu), rado kuo pakeisti. Tik nuo to, deja, netapo geriau.

„Valstiečiai“, ignoruodami politinės darbotvarkės sudarymo, politikos formavimo ir politikos įgyvendinimo pagrindinius etapus bei principus, kiekvieną kartą užlipa ant to paties grėblio. Liežuvis eina pirmiau nei norimos spręsti problemos privalomos detalios analizės, visų suinteresuotų grupių derybos ieškant geriausio sprendimo, įgyvendinimo mechanizmo parengimo ir t. t. Tačiau net ir nesivadovaujant viešosios politikos teorijomis ir manant, kad jos nieko vertos, pragaištinga nesivadovauti elementaria logika, kuria vis dėlto grįstos tos teorijos. Tas karštligiškas noras priiminėti sprendimus kuo greičiau, neišklausius visų argumentų „už“ ir „prieš“, tiesiog baigiasi atsitraukimu. Atsitraukimas įvyksta tada, kai argumentai „prieš“ tampa sunkiai atremiami, o ne dėl to, kad visi tyčia boikotuoja siūlomus sprendimus. Taip gaištamas mums brangus laikas, visuomenėje kuriami konfliktai, kurie tik dar labiau blogina situaciją.

Todėl ar nevertėtų tiesiog paimti „minutės pertraukėlę“, aiškiai sudėlioti politinę darbotvarkę, išgryninti tiek Vyriausybės, tiek valdančiosios daugumos Seime prioritetus, atlikti išsamią analizę, tinkamai pasiruošti ir tik tada išbėgti į aikštelę, žinant, ką darai, kodėl taip elgiesi ir kokių konkrečių rezultatų sieki. O jei bus šaudoma tuščiais šoviniais, kaskart siekiant vien pasitikrinti visuomenės požiūrį, prieš tai neatlikus net elementarių „namų darbų“, sudėtinga tikėtis pažangos. Vargu ar tautinis kostiumas patriotu išugdys vaiką, kurio šeima gyvena skurde ir kuriam daug labiau reikalingi šilti batai. Geros kokybės politikai vis dėlto reikia laiko, ir geriau tą laiką išnaudoti racionaliai, nevilkinant reikalo. Kitaip gali susidaryti vaizdas, kad tokiu šou tik dangstomasi nenorint parodyti, jog nežinoma, kaip spręsti esmines problemas. Tikėkimės, kad tai tėra vien „beprotiška gyvenimo skuba“. Tačiau net ir liaudies išmintis sako, kad tie, kurie skubina, dirba du sykiu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"