TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar Ukraina taps žlugusia valstybe?

2014 04 30 6:00

Sunku optimistiškai vertinti Ukrainos ateitį. Net jei Rusija neprarytų nė dalies Rytų Ukrainos ir liautųsi kišusis į šalies vidaus reikalus, nebus lengva nuraminti pastaraisiais mėnesiais kilusias aistras, susitarti dėl kompromiso ir pasiekti nacionalinį susitaikymą.

Dabartinė padėtis - savotiškas patas - tęsis ilgai. Tikimybė, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyks nuslopinti sukilėlius, yra maža. Tikimybė, kad Rusijos kariuomenė įžygiuos į Rytų Ukrainą, yra didesnė. Bet griežtos ir skausmingos JAV ir Europos Sąjungos (ES) ūkio sankcijos užtikrintų, kad kariai ten ilgai nepasiliks. Nors Kremlius dažnai kartoja, jog Vakarų sankcijos bus neveiksmingos ir sulauks efektyvių Rusijos atsakomųjų priemonių, akivaizdu, kad jis rimtai nuogąstauja dėl sankcijų galimų pasekmių šalies ūkiui.

Ginčai dėl Ženevos susitarimų interpretavimo ir įgyvendinimo rodo, kad valdžia ir sukilėliai negeba surasti net minimalių sąlyčio taškų. Abi šalys viena kitą kaltina susitarimo nevykdymu ir reikalauja, kad oponentai pirmieji pradėtų įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus. Vyriausybė elgiasi, lyg neturėtų jokių įsipareigojimų, aiškina, kad Maidaną tebeužėmę žmonės turi valdžios pritarimą, tad Maidanas nėra nelegaliai okupuotas. Savo ruožtu Maskva teigia, kad Kijevas nesiima priemonių „Pravyj sektor“ ir kitų dešiniųjų radikalų veiksmams sutramdyti ir Maidanui išlaisvinti. Separatistai dar reikalauja, kad vyriausybė pirma paliktų pastatus, kuriuos ji "neteisėtai užėmė po valstybinio perversmo".

Šis kurčiųjų dialogas užtikrina, kad greitai nebus susitaikyta. Rusija labiausiai destabilizuoja padėtį, bet yra ir kitų veiksnių. Vienas - abiejų šalių aukos, dėl kurių bus priešinamasi kompromisui. Maidane žuvo apie 100 žmonių - šešiskart daugiau nei buvo nužudyta Lietuvoje Sausio 13-ąją. Ne vienas lietuvis reikalavo kovoti, kol nepriklausomybė bus apginta, pabrėždamas, kad priešingu atveju patriotų aukos būtų beprasmės. Maidano gynėjai mano panašiai. Jie aukojosi ne tam, kad Ukraina būtų suskaldyta, kad šalies rytus valdytų kiti. Kol kas žuvusių separatistų nėra daug, bet skaičius padidės, jei Kijevas mėgins numalšinti juos. Galime būti tikri, kad žuvusiųjų kultas bus uoliai kultivuojamas.

Žuvusieji arba kalbantieji jų vardu ne kartą primesdavo savo sąlygas gyviesiems. Geriausias pavyzdys - Pirmasis pasaulinis karas. Praėjus metams po karo pradžios buvo aišku, kad pergalė, jei apskritai ją įmanoma pasiekti, reikalaus milžiniškų aukų. Bet Vokietija aiškino, kad jos kareivių aukos bus beprasmės, jei nebus aneksuota bent dalis Prancūzijos, o Paryžius teigė, kad žuvę prancūzai bus deramai pagerbti tik tada, kai vokiečių kariuomenė bus priversta pasitraukti iš Prancūzijos teritorijos ir mokėti kompensaciją. Karas truko dar trejus metus ir nusinešė milijonus gyvybių.

Įprastomis aplinkybėmis reikėtų raginti Ukrainos vyriausybę laikytis santūriai, vykdyti ūkio reformas, pagerinti šalies valdymą ir jos gyvenimo lygį tiek, kad rytinėje dalyje gyvenantys ukrainiečiai norėtų sieti savo likimą su Kijevu. Bet aplinkybės nėra įprastos. Pirma, Ukraina tokia korumpuota, neveiksmingai valdoma kleptokratija, kad neverta tikėtis greitos, pastebimos pažangos. Ryškesnės reformų pasekmės bus juntamos tik po kokio dešimtmečio.

Antra, ūkio nuosmukis yra neišvengiamas, nors šiuo metu apie jį kalbama mažiau. Recesija bus didesnė, negu anksčiau prognozuota, ypač jei Rusijos ir Ukrainos prekybos ryšiai bus nutraukiami dideliu mastu. Reikia prisiminti SSRS iširimo pasekmes Lietuvai ir kitoms buvusioms sovietinėms respublikoms.

Trečia, dauguma rytinėje dalyje gyvenančių ukrainiečių yra nuosaikūs savo šalies patriotai, jie nesieja savo ateities ir gerovės su prisijungimu prie Rusijos. Bet mažas skaičius Maskvos palaikomų rusofilų nuolat kurstys neramumus, priešinsis Ukrainos vyriausybės pastangoms mažinti įtampą, mėgins atsakomybę už ūkio negalavimus suversti Kijevui. Yra ir vyriausybės šalininkų, kurie nesiruošia nusileisti, bet ketina dėl savo tiesos kovoti iki paskutiniųjų.

Tačiau kuo ilgiau truks dabartinė padėtis ir kuo ilgiau Rusija viešpataus Rytų Ukrainoje, tuo labiau įsitvirtins separatistai. O tai reiškia, kad ypatinga padėtis taps dar vienu užšaldytu konfliktu, kuris tolygus dalies suverenumo netekimui.

Ukrainos vyriausybė negali sėdėti sudėjusi rankų. Bet ji turi elgtis atsargiai. Ji atėjo į valdžią provakarietiškiems ukrainiečiams įvykdžius perversmą prieš rytų ukrainiečių balsais išrinktą prezidentą. Vyriausybė turi konkrečiais veiksmais juos įtikinti, kad jų balsas bus girdimas, norų paisoma. Daug ką lems planai suteikti daug teisių bei laisvių regionams ir konkretus jų įgyvendinimas.

Vyriausybė turėtų nesiimti jokių strateginių žingsnių be aiškaus žmonių pritarimo. Skeptiškai vertinu prezidento rinkimų kampanijos favorito Petro Porošenkos teiginį, kad "iš karto po rinkimų mes pradėsime derybas" dėl narystės ES. Šiuo klausimu reikia rengti referendumą ir pelnyti kvalifikuotos daugumos pritarimą. Referendumui veikiausiai priešintųsi maidainiečiai, kurie kaip tik ir kovojo dėl glaudesnių ryšių su Vakarais. Gal lig šiol besiblaškantys ES vadovai gebės įtikinti Kijevą, kad referendumas reikalingas, jei rimtai siekiama atsižvelgti į visų ukrainiečių norus.

Norėdami stabilizuoti padėtį, Vakarai turi parodyti Maskvai, kad jos agresija brangiai kainuos. Reikia rimtų ūkio sankcijų, bet vargu ar ES šalys dėl jų susitars. ES galėtų vilkinti vizų išdavimą, išduoti jų mažiau. Kai paprasti rusai nebegalės apsipirkti Londone ar gėrėtis Berlyno ir Paryžiaus muziejais, jie supras, kad Vladimiro Putino politikos palaikymas turi savo kainą, ir gal pradės reikalauti pokyčių Kremliaus užsienio politikoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"