Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Ar valdančioji dauguma dar atras save?

 
2017 06 17 6:00

Praėjo tik pusmetis, kai darbą pradėjo naujasis Seimas.

Daugelio dabar valdančiajai „valstiečių“ frakcijai priklausančių kandidatų Lietuvos rinkėjai prieš rinkimus gerai nežinojo, todėl nemenka dalis tradicinių partijų priimamais sprendimais nusivylusių žmonių su jais siejo daug lūkesčių. Dabar yra tinkamas metas įvertinti, ką pamatėme, ir klausti, bus pateisinti tie lūkesčiai ar ne?

Pensijų reforma jau kone laidojama. Pačios Vyriausybės planuose ją pradėti numatyta tik tolimais 2019 metais. Kitaip tariant, likus metams iki Seimo rinkimų.

Tikrai „pats geriausias“ laikas esminėms reformoms yra tada, kai partijos, nori nenori, elgiasi ne tik racionaliai, bet ir taip, kad būtų išrinktos.

Tačiau svarbiausia, kad Lietuva gyvena gilėjančios demografinės krizės sąlygomis, ir bet koks laukimas yra pražūtingas. Pensijų reforma atidėta iki laiko, kai susiklostys tokia demografinė situacija, kad apskritai nebus aišku, ar bus iš ko mokėti pensijas.

Be to, pensijų reforma neįmanoma be rimtos mokesčių reformos: norint sumažinti socialinio draudimo mokestį, kurį dabar moka darbdaviai ir darbuotojai, šią svarią piniginę biudžeto netektį reikia kažkuo pakeisti. Kita vertus, visi suprantame, kad norint padidinti pensijas reikia turėti pinigų, o jie randasi tik iš mokesčių.

Siekiant stabdyti emigraciją ir įgyvendinti pensijų reformą, reikia daug priemonių. Jos daugiausia turėtų būti orientuotos į jaunas šeimas, nes tokie žmonės dažniausiai ir emigruoja. Dalis priemonių, pavyzdžiui, vaiko pinigai arba paramos būstui įsigyti programa, kainuoja brangiai, tačiau yra gyvybiškai būtinos.

Bet ir joms reikia papildomų lėšų – iš mokesčių arba santaupų, atsisakant kitų programų. Tačiau ženklų, kad tam bus sukaupta, yra nedaug.

Atskirties ir bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas tuo pat metu – kone tik Lietuvai būdingas fenomenas. Atsakymas į šį nesusipratimą yra elementarus. Kaltas prastas lėšų perskirstymas, nes dėl BVP augimo atsirandantys pinigai keliauja ne tiems, kuriems labiausiai jų reikia, bet ir taip labai turtingų žmonių sluoksniui. Todėl reikia tokios mokesčių sistemos, kuri iš prabangos atsirandančias lėšas nukreiptų socialinėms reikmėms. Bet...

Profesionalų Vyriausybė pristatė mokesčių sistemos pertvarkymo planus, iš kurių akivaizdu, kad planuojami mokesčių pokyčiai su aptartų problemų sprendimu turi mažai ką bendra.

Pirmiausia, jie mažintų įplaukas į „Sodros“ biudžetą, o šių sumažinimas reikštų mažesnes pensijas. Gudraujama ir su vaiko pinigais. Jie turėjo rastis kitų šaltinių sąskaita, o norima nusitaikyti į tėvų pinigus: vaiko pinigų krepšelis planuojamas ir iš lengvatų, taikytų tėvams, panaikinimo.

Primiršę savo programą valdantieji, regis, patys nebesupranta, kas jie tokie ir ko turėtų siekti.

Situacijoje, kurioje yra atsidūrusi Lietuva, valstybė privalo spręsti, kas turėtų labiausiai prisidėti prie valstybės išlaikymo. Sveikas protas sako – daugiausia uždirbantieji. Tą patį tiesiogiai ir netiesiogiai per rinkimus kartojo būsimasis premjeras Saulius Skvernelis, taip pat Stasys Jakeliūnas, kiti „valstiečių“ atstovai.

Apskritai, „valstiečiai“ į rinkimus ėjo pasitelkę socialinio teisingumo retoriką, žadėjo ginti neapgintus žmones. Tačiau vyksta kitaip – jei ims įgyvendinti pristatytą mokesčių reformos planą, Vyriausybė greičiausiai pasieks priešingų rezultatų. Nors pokyčiai turėtų būti naudingi mažiausiai uždirbantiesiems, pagal Finansų ministerijos prognozes, pristatyti mokesčių pakeitimai jų pajamas padidintų tik keliomis dešimtimis eurų. Kad tai būtų pasiekta, daugiau mokėti turės trapi Lietuvos vidurinė klasė. Gaunantieji daugiausia pajamų – gyvenantieji iš rentos, pelno, dividendų ir pan. – toliau lieka beveik neliečiami.

Net apžvelgus tik kelis pagrindinius aspektus aišku, kad tokia reforma gali džiaugtis tik kai kurių komercinių bankų ekspertai. Visiems kitiems ji atrodo prastai. Tai girdime net iš valdančiosios daugumos. Stebisi net parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas: „Nesupranta, ką daro, arba sąmoningai nori labiau padėti darbdaviams, o ne darbuotojams.“

O ką daro Seimas, turintis spręsti tokias opias problemas kaip emigracija, socialinė atskirtis? Seimas vykdo „esminius“ pokyčius, svarstydamas, ar pervadinti Savižudybių ir smurto prevencijos komisiją į Smurto ir savižudybių prevencijos, taip tenkindamas vieno asmens interesą. Plika akimi žiūrint, skirtumas atrodo menkas, bet valdantieji teigė, kad jis būtų nulėmęs proveržį. Turime ir daugiau panašaus kalibro „problemų“.

Iš visos neesminių pokyčių eklektikos visuomenė nesužinojo ir, regis, artimiausiu metu nesužinos, ką iš esmės ši valdžia rengiasi atlikti. Primiršę savo programą valdantieji, regis, patys nebesupranta, kas jie tokie ir ko turėtų siekti. Trumpuoju laikotarpiu bent ministrams ir jų komandoms siūlau atsiversti rinkimų pažadus, prisiminti šalies rūpesčius, atrasti save, o ne daryti taip, kaip, regis, daroma Darbo biržos programoje gražiu pavadinimu „Atrask save“, kuriai mesti milijonai, o už juos, anot žiniasklaidos, programos dalyviai žaidžia kortomis. Atraskime save kokybiškiau. Paskui tik liks imtis pačių keltų ir visų mintinai žinomų esminių Lietuvos problemų sprendimo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"