TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar valdantiesiems egzistuoja pensininkai?

2015 01 29 6:00

Įpusėjo XVI Vyriausybės darbo metai. Per dvejus metus buvo galima nuveikti daug ir gerų darbų, tačiau šios valdžios sąraše jų mažai, ypač socialinėje srityje, o rūpinimasis žmonėmis - tik popieriuje. Sunku rasti racionalių paaiškinimų dėl kai kurių valdžios sprendimų, ypač susijusių su pensininkais.

Pirma, išanalizavus Vyriausybės pateiktą 2015 metų biudžetą tampa akivaizdu, kad pensininkams skirtai pinigų eilutei jame vietos neatsirado. Negana to, galima drąsiai teigti, kad didelė valstybės išlaidų dalis bus finansuojama pensininkų sąskaita. Kodėl?

„Sodros“ ir valstybės biudžetas yra du atskiri katilai ir nereikia jų maišyti. Pensijos, taip pat motinystės išmokos, ligos, bedarbio pašalpos bei draudimo išmokos dėl nelaimingų atsitikimų darbe mokamos iš „Sodros“ katilo. Šis biudžetas surenkamas iš socialinio draudimo įmokų. Racionaliai mąstant, šis biudžetas turėtų būti subalansuotas - išmokos neturėtų viršyti įmokų, ir jeigu Seimas ar Vyriausybė sumanytų kurias nors išmokas padidinti, jos turėtų būti dengiamos valstybės biudžeto sąskaita arba paskolomis. Deja, šiųmečio „Sodros“ biudžeto valdantieji nesugebėjo subalansuoti dėl „Sodros“ sistemos reformos nepateisinamo vilkinimo, ir didelė dalis papildomų išlaidų bus kompensuojamos iš „Sodros“ biudžeto.

Maža to, šiame biudžete numatomos papildomos išmokos bedarbiams, ypač turėjusiems didesnį darbo užmokestį, taip pat didelės nedarbingumo, socialinio draudimo išmokos. Iš pateiktų skaičių matyti, jog nedarbingumo išmokos viršys įmokas 100 proc., o nedarbo, socialinio draudimo išlaidos viršys 36 procentus. Nesame prieš išmokų padidinimą šioms sritims, tačiau jos turi būti mokamos iš valstybės, o ne iš „Sodros“ biudžeto. Dabar sukuriama situacija, kai vienam duodama, o iš kito atimama. Šiuo atveju atimama iš pensininkų, nes jiems vėl reikės dalytis su kitais.

Be to, nuo 2012 metų matyti nuoseklus santykinės pensijos mažėjimas, kitaip tariant, vidutinės pensijos mažėja, palyginti su darbo užmokesčiu, o „Sodra“ prognozuoja, jog santykinės pensijos toliau mažės. Užpernai šis santykinis dydis, praėjusios kadencijos Seimui grąžinus pensijas į ikikrizinį lygį, siekė 45 procentus. Deja, nuo to laiko, įšaldžius vidutines pensijas, neatsižvelgiama į ekonomikos augimą, ir šis santykis kasmet mažėjo apie 2 procentus. Remiantis šios Vyriausybės planais, 2017 metais jis planuojamas 38 procentus. Vadinasi, pensininkams gyvenimas negėrės net pridėjus numatomas išmokėti kompensacijas už sumažintas pensijas, santykinės pensijos kitąmet bus mažesnės nei šiemet. Kodėl?

Atsakymas paprastas, nes valdantieji nusprendė pensininkų sąskaita finansuoti kitas valstybės išlaidas. Ar tai yra morali valstybės politika, kai jokių sprendimų, siekiant gerinti padėtį, nėra? Kartais atrodo, jog valdantiesiems pensininkai Lietuvoje neegzistuoja. Jeigu valdantieji elgtųsi remdamiesi socialinio draudimo principais, jau šiemet „Sodros“ biudžeto pajamos būtų 136 mln. eurų didesnės nei išlaidos ir būtų galima didinti pensijas, pradėti kaupti prieš krizę Vilijos Blinkevičiūtės iššvaistytą „Sodros“ rezervo fondą. Priminsiu, kad tai buvo svarbiausia priežastis, verčianti krizės sąlygomis mažinti pensijas.

Dar vienas faktas, liudijantis atsainų valdančiųjų požiūrį į pensininkus - nenoras iškart kompensuoti visus per krizę įgyvendintus sumažinimus. Anot valdančiųjų, pagrindinė priežastis, stabdžiusi pensijų kompensavimą, ta, kad pasiskolinta suma pensijoms kompensuoti galėjo padidinti bendrą šalies skolą, o tai būtų trukdę įsivesti eurą. Nors valdantieji nusprendė kompensuoti pensijas tik iš dalies, Europos Sąjunga į šalies deficitą įtraukė ne planuojamą grąžinti dalį skolos, bet visą skolą iškart, ir tai nesutrukdė įvesti eurą. Vadinasi, pasiskolinę galėjome visiškai kompensuoti sumažintas išmokas. Bet, matyt, valdantiesiems priimtinesnis grąžinimas po truputį, taip siekiant sulaukti padėkos kelis kartus. Maža to, valdantieji apskritai nusprendė nesirūpinti pensininkų ateitimi.

Jau akivaizdu, kad per šiuos ketverius metus nieko nebus padaryta, nes vietoj Seimo patvirtintų „Sodros“ pertvarkos gairių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užmojai pateikti įstatymų projektus, reikalingus „Sodros“ reformai įgyvendinti, liko tik pažadais. Jau išmesti 5 mln. litų sukritikuotiems ir neaiškiems projektams, kurie turėjo „paruošti“ „Sodros“ reformą. Kodėl iššvaistyta tokia pinigų suma įvairiems specialiems ekspertams, kai reformai parengti užtektų kvalifikuotų ir už darbo užmokestį dirbančių specialistų tose pačiose institucijoje? Į šį klausimą neatsakė nei socialinės apsaugos ir darbo ministrė, nei premjeras, kuriam net neužkliuvo, kur švaistomi pinigai. Visiems turėtų būti aišku, kad tie projektai nieko nauja neatskleis, o iš 5 mln. litų apie 1 mln. litų bus išleista įvairiems pobūviams, įvairių „naujų“ koncepcijų pristatymams.

Turbūt neatsitiktinai diskusijas dėl pensijų vainikavo diskusija dėl Orintos Leiputės įstatymo projekto. Ji pasiūlė „kastruotiems katinams apkarpyti ausis“! Tiesa, valdantieji „stengiasi“ padaryti „proveržį“ ir kitose srityse, pavyzdžiui, siūlydami ateityje įteisinti kitokias žmonių lytis pagal apsisprendimą, ratifikuojant vadinamąją Stambulo konvenciją. O Juozas Bernatonis siūlo svarstyti Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų pakeitimus, kad būtų įteisinta galimybė žmonėms pasikeisti lytį Lietuvoje. Tai reiškia, jog lyties keitimo operacijas derėtų finansuoti iš valstybės biudžeto.

Taigi akivaizdu, kam per šiuos dvejus metus dėliojami prioritetai, o kas lieka šešėlyje.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"