TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar valdžia nori įteisinti kišeninę visuomenę?

2013 09 10 6:00

Po vasaros pertraukos darbą pradeda Seimas. Todėl noriu atkreipti dėmesį į vieną įstatymo projektą, kuris gali būti netrukus svarstomas ir priimamas tvirtinant, kad rūpinamasi pilietinės visuomenės kūrimu. Tačiau įstatymas dėl nevyriausybinių organizacijų veiklos, jeigu būtų priimtas toks, koks yra siūlomas, mūsų šalyje tik įteisintų kišeninės visuomenės kūrimo procesą, vykstantį ne pirmus metus ir lydimą politikų aimanų dėl neaktyvios pilietinės visuomenės.

Vieša paslaptis yra tai, kad šiuo metu Lietuvoje įvairios viešosios įstaigos neretai dygsta prie ministerijų, savivaldybių administracijų ir kitų valdžios institucijų kaip priemonė padėti ten sėdintiems aukšto rango politikams, valdininkams "įsisavinti" Europos Sąjungos pinigus. Vadovauti tokioms viešosioms įstaigoms yra skiriami politikų, valdininkų šeimos nariai, bičiuliai, pažįstami, partijos nariai ir šiaip reikalingi žmonės ar jų atžalos.

Jeigu artimas pagal giminystės liniją asmuo dirbtų toje pačioje įstaigoje, tuo galėtų susidomėti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir tikrinti, ar nebuvo pažeisti etikos principai. Tačiau komisija to daryti negali, nes čia jau kalbama apie visuomeninį sektorių. Be to, viešųjų įstaigų darbuotojai už savo veiklą gali gauti atlyginimą, pranokstantį politikų ir valdininkų algą, ir tai niekam Lietuvoje neatrodo keista.

Bet visi supranta ir kitką: jeigu valdžios institucijoje neturėsi savo žmogaus, savo „stogo“, kuris pritars tavo kad ir negrabiai surašytoms paraiškoms, jokios paramos negausi. Tokios paramos mūsų valstybėje negali tikėtis ir visuomenininkai, kurie kritikuoja paramą dalijančios institucijos ar jos vadovų veiksmus.

Pažvelgus į kai kurių aktyviai besireiškiančių ir save visuomenininkais vadinančių asmenų elgesį matyti, kad jie kritikuoja visas valdžios institucijas, bet ne tą, kuri teikia paramą jų veiklai, ir įvairių partijų politikus, bet ne tų partijų, kurios kontroliuoja paramą skirstančias valdžios institucijas.

Ar reikia stebėtis, kad dalis visuomenininkų, įsitikinusių, kad visuomeninė veikla yra svarbi valstybei, atsisako dalyvauti panašiuose susitarimuose su valdžia, patys imasi veiklos aukodami savo laiką, jėgas, lėšas ir negauna nieko iš valstybės, nes dalyvauti tokiose pinigų "įsisavinimo" schemose jiems yra žema. Žinoma, visur esama išimčių iš taisyklių. Yra padorių lėšas skirstančių valdininkų ir padorių viešųjų įstaigų.

Be to, Lietuvoje prie viešųjų įstaigų yra priskiriamos ir organizacijos, kurių veikla labiau primena viešojo, o ne visuomeninio sektoriaus darbą. Tai mokyklos, vaikų darželiai, ligoninės, bibliotekos ir t. t. Visų jų veikla yra labai svarbi, bet jas norima suplakti su visuomeninėmis organizacijomis, nors veiklos pobūdis yra visai kitas.

Užuot išaiškinus visą šią painiavą, naujuoju įstatymu norima suteikti tam teisinį pagrindą. Neišsiaiškinus, kuo viešoji įstaiga skiriasi nuo visuomeninės organizacijos ir asociacijos, norima iš viešųjų įstaigų atstovų sukurti nežinia kokią skėtinę nevyriausybinių organizacijų tarybą, kuriai būtų patikėta skirstyti lėšas visuomeniniam sektoriui. Tai, kad visuomenininkai, o ne valdžios institucijos, patys skirstytų sau paramą, yra gera idėja. Ją ne kartą pats kėliau. Bet dabar siūloma įteisinti dar neskaidresnę sistemą.

Įstatymo projektą pateikė prezidentūra. Bet kas buvo konsultantai, jeigu projekte pirmiausia atsižvelgiama į nedaug narių turinčių viešųjų įstaigų poreikius ir nenustatomi jokie saugikliai, kad ši taryba netaptų keleto valdžiai artimų asmenų interesus atspindinčia institucija, kuri veiktų visos visuomenės vardu?

Iš visuomenės atstovų būtų gerai suformuoti Visuomeninę tarybą ar parlamentą. Tai irgi esu siūlęs. Tačiau visuomeninio gyvenimo savivaldos institucija turėtų aprėpti kaip galima gausesnio būrio žmonių, dalyvaujančių visuomenės gyvenime, interesus.

Kodėl, pavyzdžiui, apibrėžiant delegavimo į tokią tarybą tvarką nėra numatyti tokie kriterijai, kaip organizacijos narių skaičius, jos padalinių buvimas Lietuvoje, steigimo metai ir patirtis. Taip būtų galima išvengti vienadienių ir kišeninių organizacijų.

Įstatymo projekte yra ir dar keletas punktų, kurie negali nestebinti. Tai siūlymas, kad nevyriausybinių organizacijų (būtent taip vadinamos visuomeninės organizacijos) politikos prioritetus nustatytų Vyriausybė, o už politikos formavimą atsakytų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tad kur tada svarbiausia demokratinės, teisinės valstybės visuomeninio gyvenimo nuostata, kad valdžia nesikiša į visuomeninio gyvenimo sritį? Kokiomis nuostatomis rėmėsi šio įstatymo kūrėjai - europinėmis ar Vladimiro Putino Rusijos, kuri neslepia kurianti valdomą demokratiją.

Todėl prašau Seimo narių atmesti šį įstatymo projektą, nelopyti jo. Neįteisinkite valdomosios demokratijos Lietuvoje, nors ženklų, kad tokią demokratiją jau turime, yra daug. Galima bandyti visa tai išgyvendinti.

Labai svarbu padėti teisinius pagrindus laisvos visuomenės gyvenimui, bet įstatymo projektą tegul parengia iš pačių visuomenininkų suformuota darbo grupė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"